Lietuvos ir Italijos žiniasklaidos kultūros: tarp pliuralizmo ir koncentracijos

Žiniasklaidos laisvė, įvairovė bei teikiamos informacijos patikimumas visada buvo ir bus svarbūs kriterijai, norint apibrėžti žiniasklaidą kaip gerą ir profesionalią. O profesionali informacijos sklaida yra svarbi visų šalių žmonėms, nes ji formuoja pasaulio suvokimą - tai ką skaitome, žiūrime ir klausome formuoja mūsų nuomones ir požiūrius. Štai kodėl žurnalistikos pliuralizmas yra tokia svarbi sąlyga, nes vartotojai privalo turėti galimybę pasirinkti informaciją pagal savo individualius poreikius. Žiniasklaidos priemonių sutelkimas vienose rankose ir kelių kompanijų dominavimas rinkoje yra įvardijamas kaip koncentracija. Įprasta manyti, kad koncentracija gali turėti neigiamą įtaką efektyviam žiniasklaidos veikimui, nes tai kelia grėsmę žiniasklaidos įvairovei, laisvai rinkai ir turiniui. Šio esė tikslas yra apžvelgti Lietuvos ir Italijos žiniasklaidos koncentracijos atvejus ir jų įtaką bendrai informacijos pateikimo kokybei. Bandysime įžvelgti skirtumus tarp skirtingų koncentracijos tipų šiose dviejose šalyse bei padaryti bendras išvadas apie šio reiškinio įtakas žiniasklaidos kokybiškumui. Pasirinkta tema yra aktuali šiandieninei Europos žiniasklaidai, nes „daug tarptautinių pilietinių teisių nevyriausybinių organizacijų ir žurnalistų grupių perspėja“, kad Europos Sąjunga praranda savo, kaip pasaulio vietos, kurioje vykdoma laisviausia žiniasklaida pavyzdinę poziciją. Be abejo, viena svarbiausių tokio reitingų praradimo priežasčių yra žiniasklaidos koncentracija, kurią panagrinėsime atidžiau.