Liberalizmo ir konservatizmo ideologijų palyginimas

Nors tiek visuomenėje, tiek akademinėje bendruomenėje dažnai linkstama visuomenės progresą bei piliečių paramą valstybėje vyraujančiai valdžiai sieti konkrečiai su ekonominiais aspektais bei nuolat kylančiu pragyvenimo lygiu, emocinis bei filosofinis aspektas neturėtų būti užmirštas. Pragmatiniai ir emociniai interesai yra glaudžiai susiję kiekvienam individui. Ekonominių pakilimų periodu piliečių pasitikėjimas valstybe gali būti grindžiamas vien tik stipria materialine baze, tačiau ekonomikoje dingus stabilumui, kolegialumas ir bendradarbiavimas tarp valdžios ir piliečių demokratinėje valstybėje gali būti efektyvus tik tuomet, kai valstybėje efektyviai egzistuoja politinių ideologijų suponuotos vertybės bei bendras tikslas. Atsakymo į klausimą „kuri ideologija yra geriausia“ tikrai nėra ir jo paieškos būtų bereikšmės. Racionalesnis požiūris į šią problemą – skirtumų bei panašumų tarp esminių ideologijų suvokimas. Remiantis būtent tokia analize galima identifikuoti aplinkybes, kurioms egzistuojant kiekviena iš ideologijų tampa efektyvi. Šiame referate šiuo aspektu bus nagrinėjamos liberalizmo ir konservatizmo ideologinės sistemos.
Darbo tikslas. Palyginti liberalizmo ir konservatizmo ideologijas.
Tikslo įgyvendinimui iškelti šie uždaviniai:
a) Išskirti esminius liberalizmo bruožus
b) Išskirti esminius konservatizmo bruožus
c) Išanalizuoti panašumus ir skirtumus tarp liberalizmo bei konservatizmo ideologijų
d) Pateikti teorinę analizę aplinkybių, kuriomis vertingiausia valstybėje diegti liberalizmo bei konservatizmo ideologijas.
Rašto darbe naudojami aprašomasis bei lyginamasis metodai.
Darbo struktūra. Referatą sudaro trys dalys: 1 - liberalizmo ideologijos esminiai buožai, 2 - konservatizmo ideologijos esminiai bruožai, 3 – Lyginamoji liberalizmo ir konservatizmo analizė. Kiekviena iš šių dalių analizuojama bei aprašoma pagal tris aspektus: ideologinį lygmenį bei legitimumo kilmę, požiūrus į socialinę bei ekonominę politiką.
Šaltinių apžvalga. Referate daugiausia remiamasi A. Kuleszos “Šiuolaikinės politinės ideologijos“ bei A. Jokubaičio „Liberalizmo tapatumo problemos“ monografijomis. Kaip papildomi šaltiniai požiūriui pagrįsti naudojami akademiniai straipsniai iš periodinių leidinių, rastų licenzijuojamose duomenų bazėse.