Mąstymo psichologija

Pirmoji gyvybė žemėje pradėjo formuotis prieš 2,5 milijardų metų. Tik vėliau, bėgant metams pradėjo formuotis pirmosios mąstančios būtybės – žmonės. Bėgant laikui organizmai išsivystė tiek, kad jų dėka mes žinome ką reiškia besivystantis pasaulis, nes šie pirmieji žmonės davė pagrindą vystytis mokslui, o jo tarpe pradėjo formuotis vienas pagrindinių mokslų – psichologija. Šis mokslas užima ypatingą vietą visoje mokslų sistemoje, nes jos objektas yra pats sudėtingiausias žinomas objektas. Tai mokslas apie patį sudėtingiausią reiškinį – psichiką. Joje susilieja tai ką mes siekiame pažinti ir tai kas siekia pažinti. Psichika šiandien yra gretinama su sielos, dvasios, vidinio gyvenimo reiškiniais, o mokslas, kaip žinių sistema apie šiuos reiškinius yra vadinamas psichologija. Nors oficiali šio mokslo pradžia 1879m., tačiau šiandien beveik neįmanoma pateikti visuotinio psichologijos mokslo apibrėžimo, nes ji labai įvairialypė. Psichologija negali vieningai atsakyti į tuos pačius klausimus, nes skirtingos kryptys skirtingai supranta tuos pačius reiškinius. Dažniausiai psichologija yra taikoma žmonėms, tačiau kartais yra tiriama ir gyvūnų elgsena. Tai vadinama zoopsichologija. Psichologija nagrinėja daugybę sričių - psichikos struktūrą, savęs pažinimo, savikūros bei mąstymo procesus. Mąstymas - viena iš pagrindinių psichologijos nagrinėjamų sričių. Psichologija tiria visas mąstymo rūšis ir formas. Yra domimasi įvairių žmonių mąstymu, nuo vaiko mąstymo iki genijaus samprotavimo bei psichinėmis ligomis sergančio žmogaus mąstymo, todėl patys svarbiausi psichologijos tikslai tai – psichinių reiškinių apibūdinimas, psichinių reiškinių paaiškinimas (nustato priežastis) ir psichinių reiškinių numatymas. Mąstymas leidžia pažinti ne tik tikrovės daiktus, įvykius ir kitus reiškinius, bet ir jų santykius bei priežastinius ryšius. Kadangi psichika yra susijusi su žmogaus mąstymo procesu, tai automatiškai kyla klausimas kokią funkciją jis atlieka mūsų gyvenime?