Notaro vaidmuo hipotekos teisiniuose santykiuose

LR Civilinio Kodekso 1.74 str. yra numatyti sandoriai, kuriuos yra privaloma sudaryti notarine forma. Vienas iš tokių sandorių yra hipoteka. Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.).
2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pataisos, kuriomis buvo reformuotas hipotekos institutas. Buvo pakeistos arba papildytos LR Civilinio kodekso, LR Civilinio proceso kodekso, LR Hipotekos registro nuostatų nuostatos, kiek tai susiję su hipotekos registravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūrų pasikeitimu. Būtent su šiomis pataisomis yra susijęs notarų vaidmens hipotekos teisiniuose santykiuose padidėjimas, nes turtą įkeičiantys asmenys nebeturi gaišti laiko hipotekos lakštų registravimui keliomis pakopomis. Nuo 1998 m. galiojusi sistema numatė, kad dėl hipotekos klientai privalėdavo kreiptis ir į notarus, ir į hipotekos teisėjus. Reformavus įkeitimo sistemą hipotekos teisėjų funkcijos panaikintos, o visą teisinį tyrimą prieš patvirtinant sandorį dabar pavesta atlikti tik notarams. Tad dabar visą reikalingą darbą registruojant hipoteką atlieka patys notarai.
Nuo įstatymų pakeitimų įsigaliojimo praėjo jau beveik metai, prie naujos tvarkos jau baigiama priprasti, todėl galima dar kartą paanalizuoti, kaip vistik pasikeitė (ar nepasikeitė) notarų vaidmuo hipotekos teisiniuose santykiuose po minėtos hipotekos reformos.