Absoliutinių ir santykinių civilinių teisinių santykių analizė

Žmogus nuo pat gimimo ir netgi prieš gimstant, jau gali būsi teisiniu objektu. Daugelis iš mūsų gyveną bendruomeninį gyvenimą todėl santykių su kitais žmonėmis (visuomeninių) išvengti nepavyksta. Jeigu tuos santykius reguliuoja teisės normos, šie santykiai tampa teisiniais. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos respublikos civilinis kodeksas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo kuriami nauji įstatymai ir formuojama nauja Lietuvos respublikos teisė. Nors naujas Lietuvos civilinis kodeksas įsigaliojo tik 2001 metais liepos 1 dieną, tačiau rengiant kodeksą buvo pasinaudota ES teisės šaltiniai, bei rėmėsi kitų valstybių teisės aktų pavyzdžiai, todėl atsirado kitokio standarto ir taikyti tokius įstatymus pasidarė sudėtingiau.
Pačių santykių rūšių yra didelė įvairovė, todėl ir diskutuotinų klausimų susijusių su sandoriais atsirado nemažai. Viena, iš jų minima Pakalniškio (2005) straipsnyje „Daiktai civilinių teisinių objektų sistemoje“. Jis teigia, kad „įstatyme nurodyti objektai nediferencijuojami, t. y. tarsi įstatymų leidėjas visus objektus laikytų vienareikšmiais. Tačiau tokia išvada, mūsų nuomone, būtų
abejotina,...., to prielaida yra tai, kad vieni CK 1.97 str. nurodyti objektai yra absoliutinių teisinių santykių, o kiti – reliatyvinių (santykinių) teisinių santykių.....Faktiškai tik dėl to, kad prekės ir paslaugos patektų vartotojui, o jų gamintojai ir tiekėjai gautų pajamų, kurios padengtų patirtas išlaidas ir duotų pelno, funkcionuoja visa civilinė apyvarta. Kiekviename civilinės apyvartos cikle susiformuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurių objektas gali būti bet kas, kas nurodyta CK 1.97 str. Tačiau galutinėje apyvartos stadijoje beveik visada teisinių santykių objektas yra materialios formos vertybė. Taip yra todėl, kad reliatyviniai ir absoliutiniai santykiai negali būti įgyvendinti atskirai, o tik aiškiai apibrėžtoje sąveikoje“ (Pakalniškis 2005). Ne visada sutampa civilinio teisinio santykio objektas su elemento subjektinės teisės objektu. Tokie įstatymo netikslumai leidžia daryti prielaidą, kad civiliniai teisiniai santykiai iki galo nėra gerai išnagrinėti. Absoliutinei ir santykiniai civilinei teisiniai santykiai bei jų objektai persipina ir todėl sunku juos tinkamai pritaikyti, jų platesnės analizė nepateikta literatūroje, todėl ši tema iki šiol aktuali.
Šia tema yra pasisakę tokie autoriai, kaip: Pakalniškis (2005), Vasarinė (2002), Vaišvila (2000). Su šia tema galima sieti ir kai kurių kitų autorių literatūrą, tokių kaip: Nekrošiaus (1999), Vėlyvio (1999).
Darbo tikslas – atlikti absoliutinių ir santykinių civilinių teisinių santykių analizę.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti civilinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumus.
2. Atlikti daiktinės ir prievolinės teisių, absoliutinių ir santykinių santykių sąsajų analizę.
3. Atlikti kitų teisės šakų ir absoliutinių bei santykinių santykių sąsajų analizę.