Analizė apie patyčias mokykloje

Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse, vis drąsiau prabylama apie patyčias ugdymo įstaigose. Prabylama apie tai, kad ši bėda jau įleido šaknis ir nenuspėjamai plinta, kaip koks virusas ir netgi kelia mirtiną grėsmę mūsų mokyklose besimokantiems vaikams. Esant dažnoms patyčioms, mokiniai jaučiasi nesaugūs. Tai neigiamai atsiliepia mokymosi ir gyvenimo kokybei. Be to, patyčios veikia visus vaikus. Jei mokiniai mato, kad nereaguojama į tyčiojimąsi arba jam netgi pritariama, formuojasi nuostata, kad toks elgesys yra tinkamas. Ilgainiui tokia nuostata gali didinti patyčių mastą. Tai atsispindi ir filmo siužete. Berniukas Trevoras, neištvėręs patyčių, sumanė pagąsdinti savo skriaudėjus. Pedagogai sureagavo tik į Trevoro veiksmus dėl padėtos savadarbės bombos, kuri buvo net netikra, tačiau nepastebėjo, kad futbolo komandos nariai visada tyčiojosi iš Trevoro. Pedagogai ėmėsi tik saugos priemonių, tačiau patyčioms kelio net nebandė užkirsti. Tokioje situacijoje vertybių sistema iškreipiama: tolerancija, pagalba kitam, draugiškumas, pagarba, tampa nevertinamu elgesiu. Tyčiojimasis tampa tokiu elgesiu, kuris leidžia vaikams tapti lyderiais, būti „vertinamiems“ ir „gerbiamiems“. Vaikas, nuolatos patirdamas patyčias ir negalėdamas jų sustabdyti, patiki, kad jis yra bejėgis pakeisti situaciją, nuleidžia rankas ir nebesiima jokių veiksmų, kad save apgintų. Būtent dėl to padėti vaikui gali būti labai sunku ir pedagogai visų pirma turėjo imtis šitas problemas spręsti, o ne statyti policininkus prie durų. Tai įtakojo Trevoro elgesį, nes smurtinis reagavimas yra elgesys, kylantis iš beviltiškumo ir nežinojimo, kaip reaguoti. Tai parodo vaikų, kenčiančių nuo patyčių bejėgiškumą – vaikai nebemato kitų būdų sustabdyti patyčias. Mokytojai turėtų labiau gilintis į kiekvieno mokinio asmenines psichologines problemas.