Senovės graikų teatras: teatro scenografija, jos analizė

Vakarų Europos teatras nebūtų galėjęs sukurti tiek daug meninės vertės turinčių spektaklių, jei jo pagrindu nebūtų buvusios Antikos laikų dionisijos. Tačiau ganėtinai svarbu yra nagrinėti ne tik senovės graikų dramos padarytą įtaką, bet ir pastarosios scenografiją. Jau pats „teatro“ apibrėžimas sako, kad tai meninės raiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulių įvykių atvaizdavimas scenoje – vadinasi, veiksmo atlikimo vieta įgauna nemažą svarbą . Šio aspekto vaidmens reikšmė nepakito iki šių dienų, todėl gana reikalinga tampa suprasti antikinio teatro scenografiją ir jos įtaką moderniajam pasauliui. Šiame darbe bus nagrinėjama minėto laikmečio dionisijų, lenajų, pirmųjų spektaklių dekoracijos, kostiumai, kaukės, sceninė įranga, apšvietimas. Visa tai bus dėstoma atskirais skyreliais su apibendrinamuoju tekstu kiekvieno jo pabaigoje.

Darbo tikslas – suprasti senovės graikų teatro scenografijos esmę, jos svarbą šiuolaikiniam pasauliui, suvokti jos meninę prasmę, įtaką kiekvieno pastatymo svarbumui.
Referato uždaviniai: teisingai išanalizuoti scenografijos pagrindus, naudojantis įvairiais literatūriniais ir kultūriniais šaltiniais; kiekvieną pastarosios dalį nagrinėti atskirai, išryškinant jos esmę bendrai, galutinei pastatymo meninei vertei.
Darbą sudaro įžanga, dėstymas (trys atskiros dalys), išvados ir literatūros bei šaltinių aprašas bei priedai.
Pagrindiniai naudoti literatūriniai šaltiniai yra J. Boardman‘o „Graikų menas“ (R.Paknio leidykla, 1998 m) ir P. Hartnoll‘io „Teatras. Trumpa istorija“ (Paknio leidykla, 1998 m), kurie teikia ne tik žinių, bet ir vaizdinės medžiagos geresniam bendram suvokimui.