1922 m. žemės reforma Lietuvoje

Po sunkių kovų susikūrusioje valstybėje, kurios absoliuti gyventojų dauguma valstiečiai, kurioje plačios dvarininkų žemės valdos ir stipri jų politinė įtaka, o svarbiausias naujosios valdžios uždavinys- stabilizuoti politinę ir ekonominę krašto padėtį, Žemės reforma dėsningai tapo itin aktualiu ir visiems aiškiu dalyku.
Abejojančių Žemės reformos politiniu, socialiniu ir ekonominiu tikslingumu Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais tebuvo vienetai.
Savo moksliniuose darbuose- 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje temai- daug dėmesio skyrė: Meškauskas K., Vaskela G. ir kiti mokslininkai.

Temos aktualumas:

Žemės reforma buvo epochinis įvykis nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Nežiūrint nepriklausomybės atgavimo ir vėliau jos praradimo, jokie kiti įvykiai tiek nepakeitė Lietuvos ūkinės struktūros ir socialinių santykių ir tiek nesustiprino tautos atsparumo, kaip Lietuvoje įvykdyta Žemės reforma. Ji eliminavo ekonomiškai nusigyvenusį ir sulenkėjusį dvarininkų luomą, o bežemius ir mažažemius pavertė savarankiškais ūkininkais ir taip ilgiems laikams pašalino vidinį pavojų Lietuvai.

Darbo tikslas:

Supažindinti su 1922 m. Lietuvoje vykdytos Žemės reformos peripetijomis ir faktais.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti pagrindinius Žemės reformos ideologus bei vykdytojus ir atskleisti Žemės reformos būtinumą.
2. Apžvelgti žemės perskirstymo klausimą moralumo aspektu.
3. Charakterizuoti politinių partijų pozicijas Žemės reformos klausimu.
4. Detalizuoti Žemės reformos įstatymų priėmimo chronologiškumą.
5. Nustatyti Žemės reformos įtaką Lietuvos ūkiui ir ekonomikai.