Lietuvos valstybingumo projektu alternatyvos 1916-1922 m.

XX a. pr. Lietuvoje stiprėjo tautinio atgimimo sąjūdis, kuris amžiaus pradžioje dar neturėjo vieningo valstybingumo projekto. 1905 – 1907 m. revoliucijos Rusijoje metu, lietuvių inteligentija iškėlė tikslą sukurti Lietuvos autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje. Šis planas taip ir liko neįgyvendintas.

1914 m. prasidėjo I-asis pasaulinis karas, o jau po metų etnografinę Lietuvą okupavo Vokietija. Kadangi Vokietija siekė skaldyti Rusijos imperijos vientisumą, atsirado galimybė lietuviams siekti nepriklausomybės. Susiklosčius Lietuvai palankioms aplinkybėms, t.y. žlugus Rusijos imperijai ir Vokietijai pralaimėjus karą, buvo atkurta nepriklausomybė.

Lietuva žengė tautinės valstybės kūrimo keliu. Žvelgiant iš šiuolaikinių pozicijų, atrodo, jog toks kelias buvo naturalus ir jokių alternatyvų nebūta. Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dar nebuvo žinoma kaip susiklostys jos likimas ir ar pavyks išsaugoti nepriklausomybę. Pats Lietuvos terminas buvo vartojamas apibūdinti visoms buvusios LDK teritorijoms, todėl į jos paveldą pretendavo baltarusiai ir lenkai. Kitokia Lietuvos valstybingumo idėja buvo iškelta bolševikų, kurie manė, jog Lietuvą reikia kurti kitokioje socialinėje plotmėje, o vėliau netgi bandė įgyvendinti Lietuvos ir Baltarusijos SSR unijos idėją. Šie projektai taip pat verti dėmesio, nes galėjo visai kitaip pakeisti Lietuvos istoriją.

Darbo tikslas. Aprašyti Lietuvos valstybingumo projektų alternatyvas 1918 – 1922 m.

Darbo uždaviniai:

1. Aprašyti Lietuvos ir Baltarusijos federacijos projektą.
2. Ištirti Lietuvos ir Lenkijos federacijos projektą.
3. Atskleisti Lietuvos SSR viziją lietuvių bolševikų planuose.
4. Analizuoti koks buvo Lietuvos visuomenės požiūris į valstyingumo projektų alternetyvas.

Naudosiu aprašomąjį ir analitinį metodus. Aprašomuoju metodu darbe sieksiu perteikti Lietuvos valstybingumo projektų alternatyvas 1916 – 1922 m. laikotarpiu. Analitinį metodą naudosiu siekdamas atskleisti Lietuvos visuomenės požiūrį į aprašytąsias alternatyvas.

Siekdamas darbą pateikti įvairiapusiškai, naudosiu daug skirtingą požiūrį atspindinčios lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų literatūros. Svarbiausi darbai, kuriuos panaudosiu referate yra E. Gimžausko, Baltarusijos veiksnys formuojantis Lietuvos valstybei 1915 – 1923 m., Vilnius, 2003; K. Buchowski, Litvomanai ir polonizuotojai, Vilnius, 2012; A. Grickievičiaus, Западный фронт РСФСР, Минск, 2010 ir V. Lesčiaus, Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920, Vilnius, 2004.