Imunitetą slopinančių vaistų poveikis ir sąsajos su kraujo tyrimais

Vaistai, slopinantys imuninę žmogaus sistemą yra vadinami imunosupresantais, jie mažina organizmo atsaką į viską, kas yra “svetima”, taip pat ir į transplantuotus organus. Tačiau imuninę sistemą slopinti gali ir kiti vaistai, nepriklausantys imunosupresantų grupei. Imunosupresantai (imunosupresiniai vaistai) veikia nuslopindami organizmo imuninę reakciją, o išsėtinės sklerozės (IS) atveju jie neleidžia „gerosioms“ ląstelėms (leukocitams) atakuoti organizmo. Paprastai leukocitai padeda reguliuoti imuninę sistemą. Egzistuoja daug gydyti vėžiui naudotų įrodyto efektyvumo imunosupresantų, kurie vartojami gydant ir progresuojančių formų IS. Imunosupresantai, kurie naudojami būtent IS gydymui, yra azatioprinas, mitoksantronas, kartais – ciklofosfamidas ar metotreksatas.
Išsėtinė sklerozė – tai liga, pažeidžianti imuninę sistemą, todėl didžiausią sėkmės tikimybę užtikrina gydymas, sukeliantis imunomoduliaciją. Jau pats pavadinimas nurodo, kad imunomoduliaciniai vaistai „moduliuoja“, t. y. keičia sutrikusius IS imuninius procesus ir pasižymi koreguojančiu imuninę sistemą efektu. Šiai vaistų grupei priklauso interferonai. Imunosupresantais siūlomas kitoks IS gydymo būdas, bet juos vartoti įprasta tada, kai liga progresuoja nepaisant imunomoduliacinio gydymo.
Darbo tikslas – aptarti imunitetą veikiančius vaistus ir jų sąsajas su kraujo tyrimais.
Uždaviniai:
1. Įvardinti imunitetą slopinančius vaistus.
2. Apžvelgti imunitetą slopinančių vaistų panaudojimo tikslus.
3. Aptarti imunitetą veikiančių vaistų poveikį kraujo tyrimams.