Augalų mityba: tręšimo plano sudarymas

Didėjant žemės ūkio produkcijos konkurencingumui, augalų mitybos reguliavimas turi būti racionalus. Norint pasiekti šį tikslą reikia gerai pažinti šalies dirvožemius, turėti duomenų apie jų agrochemines savybes, žinoti kokia įvairių agrocheminių rodiklių įtaka žemės ūkio augalų derliui, trąšų efektyvumui, taip pat kokia trąšų ir kitų veiksnių įtaką dirvožemio agrocheminių rodiklių kaitai.
Augalų tręšimo normų apskaičiavimas planuojamam derliui gauti yra pagrįstas maisto medžiagų poreikio nustatymu vienai tonai derliaus išauginti vidutinėmis klimatinėmis sąlygomis. Normos dydis koreguojamas atsižvelgiant į augalo fiziologines savybes, planuojamo derliaus dydį, realias dirvožemio sąlygas, priešsėlius, įterptų organinių trąšų kiekį ir kt.
Dirvožemio sudėtis ir agrocheminės savybės, jo fiziniai, cheminiai ir biologiniai procesai yra svarbūs vertinant trąšų efektyvumo pokyčius ir jų naudojimą. Augalų derliui ir trąšų efektyvumui didelės reikšmės turi bendrosios maisto medžiagų (azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų ) atsargos dirvožemyje ir augalams prieinamų formų kiekis, dirvožemio granuliometrinė sudėtis bei rūgštumas. Todėl, planuojant augalų tręšimą norimam derliui išauginti, rekomenduojama koreguoti trąšų normas, priklausomai nuo minėtų maisto medžiagų kiekio dirvožemyje, panaudojant bandymų metu nustatytus koeficientus.
Priešsėlis taip pat labai svarbus siekiant planuojamo derliaus. Jo įtaka auginamam augalui priklauso nuo to, kiek ir kokių maisto medžiagų lieka dirvoje, bei nuo klimatinių sąlygų, darančių įtaką šių medžiagų suirimo greičiui dirvoje. Augalų maisto atsargoms pagausinti, humuso balansui palaikyti bei dirvožemio fizikinėms savybėms pagerinti reikia tręšti organinėmis trąšomis, tarp jų ir žaliosiomis trąšomis. Bandymais nustatyta, kad augalų žaliojoje masėje sukauptą azotą ir kitas maisto medžiagas augalai panaudoja geriau negu esančias mėšle.