Proceso šalių ypatumai administracinėse bylose

Vienas iš asmens pažeistų teisių gynybos būdų yra įstatymuose numatyta galimybė kreiptis į teismą. Tokia teisė asmenims numatyta įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose, pradedant Konstitucija, kurios 30 str. nustato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ne išimtis yra ir administracinis procesas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmens suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą vienas iš kriterijų, yra nagrinėtas teismų praktikoje (pvz. administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 ). Suinteresuotumas yra apibūdinamas, kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t.y. būtent tam asmeniui priklauso subjektyvioji teisė arba įstatymo numatytas saugomas interesas, todėl asmuo nori (siekia), kad byla būtų išspręsta būtent jo subjektyvios teisės ar intereso naudai. Žinoma, suinteresuotumo kriterijus netaikomas, kai yra ginamas viešasis interesas arba paduodamas grupės ieškinys. Tuo tarpu teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas – tai skundžiamos veikos neatitikimas objektyviosios teisės normų reikalavimams. Asmuo, atitinkantis šias dvi ABTĮ nustatytas sąlygas (suinteresuotumas ir pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas), turi teisę kreiptis į administracinį teismą.
Taigi teismas nagrinėja administracinę bylą pagal suinteresuoto asmens skundą ar prašymą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo.

Administraciniame procese yra kelios administracinės teisenos rūšys: ginčo teisena, ne ginčo teisena ir administracinių teisės pažeidimų teisena. Šiame darbe bus koncentruojamasi į ginčo teiseną, kuri apima asmens subjektinių teisių gynimą, o taip pat viešojo intereso apsaugą ir gynimą.
Šio darbo tikslas yra aptarti, kas yra proceso šalys administracinėse bylose bei paanalizuoti su tuo susijusią problematiką.