Mesopotamijos civilizacijos esminių bruožų bei iškilimo ir žlugimo priežasčių vertinimas

Visos pasaulio tautos senovėje gyveno pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje, vertėsi maisto rinkimu ir medžiokle. Pamažu jos perėjo prie žemdirbystės ir gyvulininkystės. Ten, kur buvo purios derlingos dirvos ir šilta, žemdirbystė ėmė greitai vystytis. O kitose šalyse, kur žemdirbystei nebuvo tokių palankių sąlygų, - ji plėtojosi žymiai lėčiau. Kai kurios tautelės nesiverčia žemdirbyste iki mūsų dienų.

Mesopotamijoje greitai paplito žemdirbystė. Priešakine Azija vadinama Azijos žemyno dalis, esanti prie Viduržemio ir Juodosios jūros. Čia buvo daug dykumų ir sausų stepių. Jose buvo derlingų upių slėnių, didžiausi buvo dviejų didžiulių upių – Eufrato ir Tigro slėniai. Eufratas ir Tigras prasideda kalnuose į pietus nuo Kaukazo ir įteka į Persų įlanką. Šalis esanti jų vidurupyje ir žemupyje, nuo seno buvo vadinama Tarpupiu.

Darbo objektas. Mesopotamijos civilizacija.

Darbo tikslas – išanalizuoti Mesopotamijos civilizacijos iškilimą, jos raidą bei žlugimo priežastis.

Darbo uždaviniai:

• ištirti Senovės Šumerų civilizacijos formavimąsi, davusį prielaidą Mesopotamijos iškilimui;

• atskleisti Mesopotamijos vienijimo etapuose iškilusių karalysčių bei imperijų esminius bruožus;

• įvertinti veiksnius, įtakojusius Mesopotamijos civilizacijos žlugimą;

• pateikti išvadas.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodas.