Žemių privilegijos: jų atsiradimas ir pagrindiniai bruožai

XIII – XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sparčiai plėtėsi. Prie pagoniškų lietuviškų žemių buvo prijungiama daug susiskaldžiusių rusų stačiatikių žemių, tokių kaip Polocko, Kijevo, Černigovo, Podolės, Smolensko, Voluinės ir kitos. Vytauto valdymo laikotarpiu LDK tapo didžiausia Europos valstybe plotu.

Norėdama išlaikyti prijungtas žemes, Lietuva turėjo daryti nemažai nuolaidų. Ji negalėjo laikyti šių žemių pajungusi karine jėga, nes tam neturėjo pakankamų galios resursų. Todėl LDK tapo praktiškai federacine valstybe, kurioje kiekviena rusų stačiatikių kunigaikštystė galėjo išsaugoti savitumą ir autonomiją, kuri susiformavo susiskaldžius Kijevo Rusiai.

Pačiių rusų žemių aukštuomenė buvo suinteresuota jungtis prie Lietuvos, kadangi galėjo gauti apsaugą nuo Aukso Ordos antpuolių ir išsaugoti savo kultūrinę, ekonominę, politinę ir teisinę autonomiją. Šių žemių aukštuomenė puikiai suvokė, jog Lietuva kultūriškai nėra pajėgi integruoti jų į savo valstybę.

Tikslas. Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą kaip atsirado LDK žemių privilegijos ir kokios jos buvo?

Uždaviniai. Norėdamas įgyvendinti išsikeltą darbo tikslą, užsibrėžiau įvykdyti šiuos uždavinius:

1. Atskleisti kokios LDK vystymosi aplinkybės sudarė sąlygas žemių privilegijoms atsirasti.
2. Analizuoti priežastis, lėmusias žemės privilegijų suteikimą.
3. Aprašyti žemių privilegijų suteikimo procesą.
4. Išryškinti pagrindinius žemių privilegijų bruožus.
5. Atskleisti žemių privilegijų suteikimo tendencijų skirtumus tarp rusėniškų žemių ir Žemaitijos.

Metodai. Darbe naudosiu aprašomąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą taikysiu atskleisdamas, kaip vyko privilegijų suteikimo procesas ir kokie buvo pagrindiniai privilegijų bruožai. Analitinį metodą naudosiu išryškindamas aplinkybes, kurios sudarė sąlygas privilegijoms atsirasti.

Literatūros apžvalga. Rašydamas darbą naudojau lietuvišką ir rusišką literatūrą. Nagrinėdamas žemių privilegijas, jų atsiradimą ir pagrindinius bruožus rėmiausi M. K. Liubavskio Областное деление и местное управление Литовско-Русского государства, Москва, 1892; I. Jakubovskio straipsniu Земские привилеи Великого княжества Литовского, publikuotame Журнал Министерства народного просвещения, T. 347, Nr. 6. С. Петербург, 1903 ir D. Antanavičiaus ir E. Saviščevo parengtu dokumentų rinkiniu – Žemaitijos žemės privilegijos XV – XVII a. Vilnius, 2010. Norėdamas plačiau susipažinti su pačiu LDK plėtimosi procesu ir rusėniškų žemių specifika, naudojausi šiomis knygomis – D. Barono, A. Dubonio ir R. Petrausko Lietuvos istorija. XIII a. – 1385 m.: Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. III tomas. Baltos lankos, 2011 ir J. Kiaupienės, R. Petrausko Lietuvos istorija. Nauji horizontai: Dinastija. Visuomenė. Valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386 – 1529 m. IV tomas. Baltos lankos, 2009.