Aerobiniai ir anaerobiniai procesai besivystantys nuotekose

Nuotekų valymo technologijos parenkamos pagal vietovės sąlygas - reljefo pobūdį, grunto hidrogeologines charakteristikas, urbanistinius sprendinius, žemės nuosavybės ribas, nuotekų kiekio, užterštumo normas, jų išleidimo galimybes ir k.t.

Nuotekos po biologinio išvalymo gali būti išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius. Arba nuotekos gali būti išleidžiamos, jei arti nėra paviršinio vandens telkinio. į filtruojančio grunto sluoksnių sistemas, kurios būna natūralios sanklodos arba dirbtinai įrengtos.

Kaupiant nuotekas rezervuaruose ir jas transportuojant, atsiranda pavojus, jog nuotekos gali patekti į paviršinius vandenis (tvenkiniai, upės, t.t.). Vandens telkinių, dirvožemio apsaugos, jų racionalaus naudojimo problemos glaudžiai susijusios su nuotekų valymu. Teršalų koncentracijai valymo įrenginiuose sumažinti daug reikšmės turi biologinio valymo įrenginiai, kuriuose teršalus – organines medžiagas – suskaido bakterijos naudodamos jas mitybai. Nuotekų pirminis valymas yra svarbus mikrobiologinis procesas. Pagrindinis vaidmuo valant nuotekas tenka mikroorganizmams. Jie savo fermentais skaido organines medžiagas, paverčia jas mineraliniais junginiais.

Uždaviniai:

Išsiaiškinti heterotrofinių mikroorganizmų vaidmenį, nuotekų valyme

susipažinti, kas įtakoja mikrobinių kultūrų fermentacinių reakcijų aktyvumą

 išsiaiškinti biologinių tvenkinėlių veikimo principus.