Sveikatos ir fizinio parengtumo principai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo sveikos gyvensenos. Visuomenės sveikatos rodikliai liudija iniciatyvų sveikatingumo poreikį. Apie sveiko gyvenimo būdo teikiamą naudą kalba gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, pedagogai, tad kiekvienas iš mūsų teoriškai jau žino kasdieninio fizinio aktyvumo svarbą, bet praktiškai dažnai nesiryžtame keisti įprasto tingesnio gyvenimo būdo, pradėti daugiau judėti ir rūpintis sveika mityba.

Gyvenimo būdo pagerinimui specialistai dažnai pabrėžia sveikos gyvensenos rekomendacijas, įtakojančias geresnę organizmo savijautą. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Labai svarbu valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą. Taip pat reiktų kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, šviežių daržovių bei vaisių, mažinti riebalų vartojimą, vengti saldaus ir sūraus maisto, reguliariai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti alkoholio ir nikotino.

Ne mažą reikšmę geresnei savijautai turi ir kasdienis aktyvus judėjimas. Medicinoje plačiai žinoma taisyklė: kuo daugiau organizmo organai ir jų sistemos naudingai apkraunami, t. y. aktyviai funkcionuoja, tuo mažiau susidėvi. Fiziškai aktyvi gyvensena yra ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės esti geresnės ir pozityvesnės nuotaikos, labiau pasitikintys savimi. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiasi organizme, o fizinė veikla padeda sueikvoti kalorijas. Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga  lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas, nepakankamas fizinis pajėgumas neigiamai veikia ir centrinę nervų sistemą.