Psichikos sveikatos sociologija

Sąvokos psichikos sveikata ir psichikos liga plačiai apima daugelį pažintinių, emocinių ir elgesio sričių. Psichikos liga apima su realybėje neegzistuojančiais asmenimis kontaktuojančius individus; tuos žmones, kurie vieniši sėdi savo kambaryje, minimaliai valgo ar per mažai miega taip tikėdamiesi sulaukti mirties; taip pat tuos, kuriuos dažnai apima pykčio priepuoliai be aiškios priežasties, kurių priklausomybė nuo alkoholio trukdo jiems išsaugoti darbo vietą ir palaikyti normalius santykius su aplinkiniais; asmenis, kurie serga medicinos praktikoje neidentifikuota psichikos liga ir tuos, kurie meluoja kitiems apie savo sveikatos būklę bei savo elgesiu nenorėdami įžeidžia aplinkinius. Psichikos sveikatos profesionalai identifikuoja virš 300 skirtingų ,,psichikos sutrikimų“ ir tipiškai išskiria juos į ūminius ir lėtinius pagal sutrikimo kilmę. Psichikos liga yra daugialypė sąvoka, kuriai suprasti reikalingos kelių disciplinų, turinčių skirtingus požiūrius, įžvalgos.

Psichikos sveikata yra jau seniai sociologus dominanti sritis, kuri apima psichikos sutrikimų kategorijas ir ribas, aiškina etiologinius ligų faktorius, gydymo procedūras, pokyčius ir charakteristikas, taip pat santykius tarp sveikatos priežiūros specialistų ir sergančiųjų. Visuomenėje psichikos sutrikimas yra priimamas kaip asmens gyvenimo dalis, kuri daro neigiamą įtaką žmogaus kasdienybei, keisdama jo įpročius, keldama aplinkinių nepasitikėjimą ir kurdama socialinę atskirtį.

Šiame darbe aptarsime, kaip psichikos sveikatos sutrikimai paveikia socioekonominę sergančiojo padėtį, kaip aplinkinių požiūris į psichikos liga sergantį žmogų priklauso nuo jo amžiaus, lyties, rasės ir etniškumo, šeimyninės padėties ir socioekonominės padėties bei religijos. Panagrinėsime, kaip liga sutrikdo funkcionavimą socialinėje plotmėje: darbo paieškose, šeimos kūrime, politiniame gyvenime, siekiant išsilavinimo. Pateiksime galimus gydymo variantus, pasveikimo galimybes ir adaptacijos visuomenėje perspektyvas.