Apgyvendinimo paslaugų analizė Zarasų rajone

 Išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumų šiaurės rytų dalyje Zarasų rajonas – unikali savo kraštovaizdžiu teritorija, kuri šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusija, pietuose – su Ignalinos ir Utenos rajonais, vakaruose – su Rokiškio žemėmis. 10 proc. (13381,1 ha) dabartinio rajono teritorijos užima vandens telkiniai – jų priskaičiuojama vos ne 300, dėl to ežerų kraštu vadinamas Zarasų rajonas – viena ežeringiausių teritorijų Lietuvoje. Gražūs ir Zarasų krašto miškai, o iš jų ypač išsiskiria Gražutės giria. Miškai, dažniausiai pušynai, užima per 30 proc. rajono teritorijos (51 tūkst. ha). Rajono klimatas labiau kontinentinis nei kitose šalies vietose. Čia vyrauja pietvakarių vėjai. Rajono klimatą švelnina ežerai kai jie neužšalę, nemažą įtaką turi miško masyvai. Zarasų kraštą puošia ir garsina ne tik gamtos ištekliai, bet ir vertingas kultūros paveldo palikimas – jame ypatingai svarbi vieta tenka architektūros paminklams. Rajone esančių dailės paminklų sąraše nemažai vertingų XVII – XIX a. vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, sukurtų profesionalių dailininkų ir liaudies meistrų.  Keliaudami Zarasų kraštu galite apžiūrėti ir archeologijos, istorijos bei urbanistikos paminklus.

Kaimo turizmas – viena populiariausių alternatyvių veiklų kaimiškajame Zarasų rajone. Per keturiasdešimt šios paslaugos teikėjų siūlo poilsį prie gražiausių vandens telkinių, saugomose teritorijose, neretai – įspūdingame Aukštaitijos kraštovaizdyje. Negalima nepastebėti šia veikla populiarinamų krašto gamtos ir kultūros paveldo išteklių, kuriuos pažinti kviečiama iškylaujant vandeniu, dviračiais, keturračiais motociklais, jodinėjant. Plėsdami veiklų pasiūlą, sodybų šeimininkai ieško įvairesnių jų formų: įrengia lauko sporto aikšteles, sodybos teritorijoje apgyvendina egzotiškus paukščius ar Lietuvos miškuose gyvenančius gyvūnus, organizuoja medžioklę, siūlo mėgautis ne tik tradicinės, bet ir pirties – kubilo malonumais, čia pat, sodybos teritorijoje, užaugintais ekologiškais produktais, padeda surengti šventes, o žiemą, ant šalia sodybos esančio vandens telkinio, ledo, įrengia čiuožyklas. Verslininkų pastangomis įrengta „mažoji“ turizmo infrastruktūra padeda atskleisti unikalius krašto išteklius bei palaikyti natūralų žmogaus ryšį su gamta. Beveik visi krašto vandens telkiniai yra naudojami rekreacijai. Mėgiami ne tik aplink Zarasus esantys ežerai, bet ir toliau nuo miesto nutolę vandens telkiniai: Sartai, Antalieptės marios, Luodis, Čičyris, Aviliai, Drūkščiai, ypač kraštui svarbi Šventosios upė.