Negalios nustatymas, įvertinimo metodika, principai, organizavimas, institucijos Lietuvoje

Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją, negalia yra plati sąvoka ir gali apimti sveikatos sutrikimus (kūno funkcijų ar struktūros sutrikimus), judėjimo apribojimus (sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant konkrečius veiksmus) ar dalyvavimo socialiniame gyvenime apribojimus. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 proc. visų gyventojų, Europoje ‒ 10‒15 proc.,Lietuvoje 2011 m. asmenys su negalia sudarė 8,6 proc. visų šalies gyventojų. Neįgalumo lygis ‒ tai kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas ir yra nustatomas vaikams iki 18m., išskyrus asmenis draustus socialiniu draudimu. Neįgalumo lygį (sunkus, vidutinis, lengvas) nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Neįgaliųjų lygių galimybių ir socialinės integracijos politikos formavimo imasi vyriausybinės struktūros ir tarnybos, nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir neįgaliųjų bendruomenės. Neįgaliųjų socialinės integracijos valdymas apima neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą.