Išorinės aplinkos analizė

Organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąja reikšme.  Plačiąja reikšme galima laikyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai objektai, t. y. visas išorinis pasaulis. Siaurąja reikšme išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Skiriami du išorinės aplinkos lygiai: makroaplinka – veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai. Šakinė aplinka – veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus ir kitus rinkos komponentus bei veiksnius. Analizuojant organizacijos aplinką, skiriamos šios tyrimo sritys: aplinkos dinamikos analizė; PEST analizė; svarbiausi sėkmės veiksniai; penkių jėgų modelis; rinkos sąlygų analizė; konkurentų analizė; klientų analizė. (Vasiliauskas 2004, 60).

Pradinis momentas, tiriant organizacijos išorinę aplinką, yra jos pokyčių dinamikos pobūdžio apibendrintas įvertinimas. Analizuojant aplinkos dinamiką, mėginama įvertinti, kurios jėgos lemia aplinkos pokyčius. Kuo labiau šios jėgos neprognozuojamai arba nenuspėjamai kinta, tuo sunkiau iš anksto numatyti galimas aplinkos situacijas ateityje (Vasiliauskas 2004, 60–61).

Strateginių grupių koncepcija padeda: suprasti, kas yra tiesiogiai organizacijos konkurentai. Taip pat galima nustatyti, kaip konkuruojama kiekvienoje strateginėje grupėje ir kokie atskirų strateginių grupių skirtumai; Identifikuoti, ar organizacija gali keisti vieną strateginę grupę kita (mobilumas). Mobilumas tarp grupių priklausys nuo įėjimo į strateginę grupę barjerų masto; Identifikuoti organizacijos potencialias galimybes ir pavojus. Kai kuriose strateginėse grupėse konkurencija gali būti intensyvesnė nei kitose ir atvirkščiai (Korsakienė, Grybaitė 2012, 38).

Tiesioginės išorinės aplinkos komponentais yra įvardinami klientai, konkurentai, tiekėjai, vyriausybinis reguliavimas bei profesinės sąjungos. Tuo tarpu netiesioginei išorės aplinkai yra priskiriami politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai, demografiniai veiksniai bei mokslinės-techninės pažangos lygmuo (Kviklienė 2007, 23).