Ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų santykių arbitruotinumas

Įvairių teisės šakų mokslininkai, skirtingai suvokdami viešųjų pirkimų instituto vietą bei jo svarbą teisės sistemoje, dar nėra išgryninę aiškaus doktrininio požiūrio į viešojo pirkimo teisinį santykį, kuris reikalingas ne tik nagrinėjant iš tokių santykių kilusių ginčų sprendimo savitumą, bet ir kuriant teisinį reguliavimą viešųjų pirkimų ginčų sprendimo srityje.

            Viešųjų pirkimų ginčai ir ilgas bei komplikuotas jų nagrinėjimas teisme neabejotinai skaldo verslo bendruomenę, mažina viešųjų pirkimų sutarčių sėkmingo įvykdymo procentą, bei, kas svarbiausia, gimdo nepasitikėjimą pačia viešųjų pirkimų procedūra. Neveiksminga ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendimo tvarka paliečia labai platų subjektų ratą: perkančiąsias organizacijas, visus galimus prekių, paslaugų ir darbų pardavėjus, viešuosius pirkimus kontroliuojančias institucijas ir, nors ir netiesiogiai, visus viešojo administravimo subjektų paslaugomis besinaudojančius šalies gyventojus. Taigi procedūriniai ginčų sprendimo aspektai dažnai turi lemiamą įtaką viešojo pirkimo proceso veiksmingumui. Pažeistų teisių viešųjų pirkimų atveju gynyba neabejotinai privalo būti lengvai prieinama, kiek įmanoma paprastesnė, tačiau tuo pačiu ir užkardanti ilgą skundų nagrinėjimo procesą.

            Šio rašto darbo pagrindinis tikslas – apžvelgti galimybę ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėti arbitraže.

            Darbo metu naudojami metodai: aprašomasis, mokslinių darbų, publikacijų, teismų praktikos, interneto puslapiuose pateiktos informacijos analizė.