Skyrybos - už ar prieš

Aptariant šiuolaikinėje visuomenėje ryškius šeimos keitimosi dėsningumus, ne tik sutuoktinių, bet ir kitų šeimos narių vaidmenų kaitą, neišvengiama ir skyrybų tema. Pirmiausia, skyrybos suvokiamos kaip vyro ir žmonos santuokinių ryšių nutraukimas (panaikinimas), tam tikra šeimos irimo forma, kurią lydi įvairūs požiūriai ir emocijos. Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja ir kitas požiūris į skyrybas, normalizuojantis šį reiškinį ir tam tikrais atvejais netgi sveikintinas, jei tai tampa vienintelė asmeninės bei kitų šeimos narių laimės išeitimi. Vis dėlto, požiūris į šeimą, santuoką bei jos nutraukimą keitėsi ir keičiasi priklausomai ne tik nuo vyraujančių socialinių ar religinių nuostatų, bet ir asmeninių žmonių išgyvenimų.

Samprotaujant apie šeimą, kaip tam tikrą visuomenės „ląstelę“, nesunku padaryti logišką išvadą, jog šeimai yrant (skiriantis), yra ir visuomenė (Solovjovas, 2014, p. 87). Lietuva išsiskiria vienais aukščiausių skyrybų rodiklių ES, kurie su nedideliais svyravimais nekinta jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais 100-ui santuokų teko 40,4 ištuokos (2015 m. – 42,6), taigi, beveik pusė sudaromų santuokų Lietuvoje yra nutraukiamos (Lietuvos statistikos departamentas, 2017). Augančios skyrybų ir šeimų suyrimo tendencijos akivaizdžios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse – Latvijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose (Kazlauskaitė, 2013). Taigi, itin svarbu ir aktualu aptarti santuokos nutraukimo instituto sampratą, skyrybų priežastingumą bei visapusiškai įvertinti esminius skyrybų trūkumus bei galimus privalumus.

Darbo objektas – skyrybų, jų privalumų ir trūkumų vertinimas.

Darbo tikslas – įvertinti skyrybas, jų privalumus ir trūkumus.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti skyrybų sampratą ir priežastis;
2. Aptarti mokslinėje literatūroje pateikiamus skyrybų „už“ ir „prieš“ (privalumus ir trūkumus);
3. Įvertinti skyrybų „už“ ir „prieš“ (privalumus ir trūkumus), remiantis savo šeimos pavyzdžiu ir asmeniniais patyrimais.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, palyginimo ir apibendrinimo metodai.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje aptariama skyrybų sampratos interpretacija įvairiuose mokslinės literatūros šaltiniuose, skyrybų riziką lemiantis veiksniai (priežastys). Antroje dalyje išsamiai analizuojami skyrybų „už“ ir „prieš“ – moksliniuose šaltiniuose įvardijami skyrybų privalumai bei trūkumai, sunkumai, su kuriais susiduria santuoką nutraukę asmenys ir jų šeimos. Trečiojoje dalyje pateikiamas, asmenine darbo autoriaus nuomone grįstas skyrybų „už“ ir „prieš“ (privalumų ir trūkumų) vertinimas.