Prancūzai ir darnus (saugus) turizmas: tipologijos pasiūlymas

Šis straipsnis pateikia saugaus turizmo prancūzų vartotojų tipologiją. Tyrimai, pravesti tarp 545 žmonių rodo, jog egzistuoja penki turistų profiliai, iš kurių 2 laikomi saugaus ir 3 nesaugaus turizmo. Gautų profilių aprašymas rodo, kad žmones, labiau linkę į saugų turizmą, yra praktikuojantys socialiai atsakingą vartojimą.
Kaip ir visose kitose ekonominėse veiklose, taip ir turizmo sektoriuje tarptautinėje skalėje jaučiamas sulėtėjimas 2008m. pabaigoje – 2009m.pradžioje. Pagal Tarptautinės Turizmo Organizacijos (OMT) duomenis turistų skaičius 2008m. išaugo tik 2% palyginus su 2007m. ir turėtų būti jaučiamas sąstingis arba netgi sumažėjimas 2009m. Tačiau šis trumpalaikis sulėtėjimas turi tendenciją augti: 2008m. apie 925 mln. keliautojų kirto sieną ir buvo kitoje šalyje turistiniais sumetimais, arba 120 mln. daugiau nei 2005m. ( OMT, 2009m. Pasaulinio turizmo barometras). OMT duomenimis šis skaičius turėtų pasiekti 1.6 mlrd. 2020M, todėl teigiama, kad turizmas yra viena iš perspektyviausių žmonijos ekonomikos veiklų (Babou ir Callot, 2007). Bet jeigu turizmas suteikia gražias ekonomines perspektyvas ilgam laikui, tai jo plėtimosi sąlygos yra diskusiniai klausimai. Beji – Becheur ir Bensebaa (2006) glaustai išdėstė šias grėsmes 4 aspektais:
(1) ekonominiu aspektu: pajamas dažniausiai gauna tarpininkai ir jomis mažai pasinaudoja vietiniai gyventojai. Dar daugiau, darbo vietos turizmo sektoriuje dažniausiai būna nepatikimos ir sezoninės;
2) teisės aktų lygyje nepaisoma tarptautinės teisės reikalavimų ( vaikų darbas, tradicinių struktūrų griovimas);
(3) etikos srityje ne visada paisoma žmogaus teisių (prostitucija, gyventojų perkėlimas, teisių nelygybė...);
(4) kultūriniame lygmenyje dažniausiai susiduriama su apeigų ir kultūrų folklorizacija.
Prie šių keturių aspektų mes dar galime pridėti aplinkosaugos klausimą. Turizmo pramonės įtaka aplinkai iš tiesų kelia nerimą. Pavyzdžiui ši pramonė sudaro 4% pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP), bet išmeta nuo 4% iki 10% šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai iš esmės yra dėl tarptautinio oro transporto. Taigi, 89% šiltnamio efektą sukeliančių turizmo dujų susiję su reisais tarp gyvenamosios ir paskirties vietos. ( La Revue Durable, liepa – rugsėjis 2008).
Iš šių skirtingų faktų gimė daug teisingesnis, bešališkesnis ir turintis daugiau pagarbos aplinkosaugai turizmas 1980m. viduryje Šiaurės Amerikos gamtinėse vietovėse dienos šviesą išvydo ekoturizmas, kad būtų galima išsakyti nuomonę apie žalą, kurią sukelia masinis lankymasis natūraliuose plotuose. Vėliau saugaus turizmo sąvoka plinta po aukščiausiojo lygio susitikimo Rio 1992m.ir nuolat primenamos saugaus turizmo problemos. Apimantis ekoturizmą, saugus turizmas ,,apima turistinės industrijos visumą, taip pat gamtines vietoves, kaimo ar miesto regionus, įtraukia kultūrinio ir architektūrinio paveldo sąvoką, giria elgesio pakitimus išvykti iš namų ir ne tik į lankomas šalis“ (Blangy, 1995)
Pirmoji konferencija šia tema susirinko 1995m. Ir vadovavo ,,pastoviojo turizmo chartijai”. 1999m. OMT (tarptautinė turizmo organizacija)savo ruožtu užvaldo šią temą ir kartu su Jungtinėmis Tautomis paskelbia pasaulinį turizmo etikos kodą. 2008m.spalio mėn. Žengtas naujas žingsnis paskelbiant Pastoviojo Turizmo Pasaulinius Kriterijus su 27 tarrptautinių organizacijų koalicija, kartu su Jungtinėmis Tautomis ir Tarptautine turizmo organizacija, kad būtų pagerintas saugaus turizmo supratimas ir kad būtų palengvinta jo sklaida turizmo įmonėse.
Iš profesionalų pusės saugaus turizmo pasiūla egzistuoja gražiai ir gerai visame pasaulyje ir vystosi skatinamas tarptautinių, nacionalinių ir regioninių institucijų ir kelionių profesionalų ( žiūrėti Keller 1998, la revue Espaces, nr. 153, 1998, Blangy, Dubois ir Kouchner, 2002 arba Deperne, 2007 rinktinių pavyzdžius). Šios skirtingos iniciatyvos liudija tą faktą, kad saugus turizmas nėra tik užgaida, bet ir reikalavimas, kuris duos daugiau naudos kelionių organizatoriams.
Pacituokime Accor, Europos viešbučių lyderio pavyzdį, kuris padarė iš ekologijos savo marketingo politikos pagrindą. Neseniai prancūziškame lygmenyje kelionių agentūrų grupė 2008m.sukuria ženklą, pripažintą valstybės ,,Veikti atsakingam turizmui“ ir kurio pirmieji naudotojai yra Allibert,Atalante, Chamina, Voyages et Voyageurs du Monde. Šis kelionių organiztorių ženklas papildo ekoženklų sąrašą, skirtų turistinėms vietovėms kaip Didžioji Prancūzijos vietovė, Žalioji atostogų stotis, Meno ir istorijos miestas, Mėlynasis paviljonas ir kt. Pagaliau paminėkime 2008m. Pasirodžiusį ,,Pastoviojo turizmo keliautojo gidą“, bendradarbiaujant su ADEME (Aplinkos ir energijos valdymo agentūra), kuris yra plačiosios visuomenės naujo tipo keliavimo stiprus demokratizavimo ženklas.
Saugaus turizmo pasiūla atrodo greitai auga ir leidžia daryti prielaidą apie plačiosios visuomenės didėjantį susidomėjimą atostogomis. Tačiau nėra tikslių tyrimų apie vartotojus ir žmonių, besidominčių šiais kelionių tipais. Paklausa yra dažnai laikoma kintamu dydžiu, kitaip tariant,, ji prisitaiko prie pasiūlos. Tokie paprasti klausimai kaip ,, Kas yra saugūs turistai?“, ,,Koks jų skaičius prancūzų tarpe?“, ,,Ką jie yra pasiruošę pakeisti savo kelionėse?“, ,,Ar jie tokie patys vartotojai kaip ir kiti?“ pelno tyrinėtojų pirmenybę.
Šis straipsnis domisi prancūzų požiūriu apie saugų turizmą. Dar tiksliau mes norime pateikti tipologiją ir nustatyti skirtingus keliautojų tipus, pereiti nuo tų, kurie praktikuoja pastovųjį turizmą iki tų, kurie jį atmeta. Šių skirtingų turistų profilių aprašymas mums padės tiksliai ištirti klausimą; sužinoti, ar yra ryšys tarp saugaus turizmo ir socialiai atsakingo vartojimo. Kitaip tariant ar asmenys, imlūs saugiam turizmui, turi socialines ir aplinkosaugos nuomones, kurios pasireiškia jų kasdieniniame vartojime? Galima daryti prielaidą, kad žmogus, kuriam rūpi saugus vystymasis renkantis keliavimo būdą, bus toks pat kituose pirkimo aktuose.

Pirmoji dalis mums leis apibrėžti saugų turizmą ir saugius turistus. Mes pristatysime socialiai atsakingo vartotojo sąvoką. Pagaliau antroji dalis bus skirta metodologijos ir rezultatų pateikimui.
Svarbu pažymėti, kad mes pateiksime plačią turizmo viziją, atitinkančią nacionalinę statistiką, kad sužinotume apie išvykimą iš namų mažiausiai vienai nakčiai ir esant kitai ne profesinei priežasčiai. Taip pat bus kalbama apie bet kokią atostogų praleidimo formą ne savo namuose, ar tai būtų Prancūzijoje ar užsienyje, per turizmo tarpininką ar profesionalą, kelionių agentūrą, operatorių ar paties vartotojo ar jo aplinkos laisvai suplanuotą.