ES kaip tarptautinė tarpvalstybinė organizacija, jos struktūra bei narystės sąlygos

Europos Sąjunga, yra unikali ekonominė ir politinė sąjunga, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo. Ją dabar sudaro 28 Europos šalys t.y. Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija. Pirmiausia buvo siekiama skatinti ekonominį bendradarbiavimą remiantis tuo, kad tarpusavyje prekiaujančios šalys tampa vienos nuo kitų ekonomiškai priklausomos ir linkusios išvengti konfliktų. Dėl šios priežasties 1958 m. buvo sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB) ir iš pradžių sustiprintas ekonominis šešių šalių – Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos – bendradarbiavimas ir nuo to laiko buvo sukurta labai didelė bendra rinka [11].

19-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras t.y. Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija Standartizuotų įstatymų, galiojančių visose Sąjungos šalyse narėse, pagalba yra sukurta bendroji rinka, kurioje užtikrinamas laisvas žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas.

Europos Sąjungą sudaro institucijų sistema, kuri yra unikali: ES institucijas sudaro: Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas, Europos Audito Rūmai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos investicijų bankas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų priežiūros pareigūnas.

Būdamas tarptautinės viešosios teisės subjektu Europos Sąjunga turi įgaliojimus dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir sudaryti tarptautines sutartis. Yra suformuota bendra užsienio ir saugumo politika, numatanti užsienio ir gynybos politikos derinimą.

Darbo subjektas: Europos Sąjunga tarptautinė ir tarpvalstybinė organizacija.

Darbo tikslas: išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrą bei pateikti sąlygas kaip tapti teisėta Europos Sąjungos nare.

Darbo uždaviniai:

• pateikti Europos Sąjungą kaip tarptautinę tarpvalstybinę organizaciją;
• išanalizuoti Europos Sąjungos struktūra;
• paaiškinti Europos Sąjungos segmentus;
• pateikti Europos Sąjungos narystės sąlygas;
• išanalizuoti Kopenhagos kriterijus.

Pradžioje Europos Sąjunga buvusi vien ekonomine sąjunga, kuri tapo organizacija, veikiančia įvairiausiose politikos srityse – nuo klimato, aplinkos ir sveikatos iki išorės, teisingumo ir migracijos. Atsižvelgiant į šį pokytį 1993 m. jos pavadinimas pakeistas iš Europos ekonominės bendrijos (EEB) į Europos Sąjungą (ES). Visa šios sąjungos veikla grindžiama teisinės valstybės principais: kad ir ką ES darytų, visai tai reglamentuojama sutartimis, kurias laisva valia ir demokratiškai pasirašė jos valstybės narės [13].

Jau daugiau kaip pusę amžiaus ES užtikrina taiką, stabilumą ir klestėjimą, padeda kelti gyvenimo standartus. Buvo įvesta ir bendra Europos valiuta – euras. 2012 m. ES skirta Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje. Taip pat panaikinus pasienio kontrolę prie ES vidaus sienų galima laisvai keliauti po didžiąją žemyno dalį. Be to, išvykti į kitas Europos šalis gyventi, dirbti arba keliauti tapo daug lengviau. Taip pat bendroji, arba vidaus, rinka – tai pagrindinė ekonominė ES varomoji jėga. Dėl jos dauguma prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių ES teritorijoje gali judėti laisvai.