Brexit: priežastys ir pasekmės JK, ES ir pasauliniam ūkiui

Jungtinėje Karalystėje, birželio 23 d. įvykęs balsavimas palikti Europos Sąjungą (toliau ES) buvo gilus sukrėtimas milijonams europiečių. Pirmą kartą žemynui pabandžius įvykdyti ambicingą tarptautinį integracijos projektą, kuris trunka ne vieną dešimtmetį, viena didžiausių jo dalyvių nusprendė pasitraukti. Vokietijos Vicekancleris ir socialdemokratų partijos lyderis Sigmaras Gabrielis apibendrindamas padėtį socialinėje erdvėje išsakė tokius žodžius: „Po velnių. Bloga diena Europai“. Daugelio Europos valstybių lyderių šokas parodė, kad jie nebuvo iki galo įvertinę Junginės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos galimybės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sušaukė neeilinį parlamento lyderių bei ministrų susirinkimą, Italijos Ministras Pirmininkas Matteo Renzi atšaukė partijos lyderių susirinkimą ir vietoj to sukvietė ministrų kabinetą apžvelgti padėčiai. Prancūzijos prezidentas Francois Holandas taip pat surengė ilgą skubių atvejų posėdį prezidentūroje. Posėdžiui pasibaigus, jo tonas buvo apskaičiuotas, tačiau jis pabrėžė, kad ES dabar reikia žingsniuoti į priekį, norint atsikratyti kitų euroskeptikų keliamos grėsmės. Tuo tarpu euroskeptikai po balsavimo rezultatų buvo pakilios nuotaikos. Mateo Salvini, Italijos dešiniųjų Šiaurės lygos vadovas, gyrė laisvų piliečių drąsą Jungtinėje Karalystėje ir kvietė surengti tokį patį referendumą Italijoje. „Euro entuziastų elitas buvo nugalėtas“, tokiomis mintimis dalijosi dar vienas politikas iš Nyderlandų Gertas Vilderis, atstovaujantis prieš imigraciją pasisakančiai laisvės partijai. Jis jau pažadėjo referendumą, jei taps Ministru Pirmininku. Nors tai ir nelabai tikėtina – bet po šoko patirto paaiškėjus Jungtinės Karalystės referendumo rezultatams, viskas atrodo įmanoma. O tokio sprendimo pasekmės gali lemti milžiniškus nuostolius pasaulio finansams ir ekonomikai.