Radioaktyvumo matavimo būdai ir vienetai
Ištrauka
Radioaktyvumą 1896 m. atrado prancūzų mokslininkas A. Bekerelis, tyrinėdamas urano druskų, apšviečiamų saulės spinduliais, poveikį fotografiniam popieriui.
Terminas spinduliuotė (radiacija) maždaug iki 1900 m. buvo vartojamas elektromagnetinėms bangoms aprašyti. Kai buvo atrasti elektronai, Rentgeno spinduliai, gamtinis radioaktyvumas, jiems apibūdinti taip pat imta vartoti spinduliuotės sąvoką. Šiuo metu spinduliuotės terminas apima visą elektromagnetinių bangų spektrą ir dalelių srautą.
Kai spinduliuotė sklinda medžiaga, ji gali sąveikauti su atomu, elektronais, branduoliu arba su nukleonais (protonais ir neutronais). Sąveikos procesas dažnai įvardijamas kaip susidūrimas, tačiau šis terminas ne visai atspindi procesą kvantų mechanikoje. Kadangi pagal apibrėžtį būtinas fizinis kontaktas ne visada įvyksta. Daugelyje sąveikų veikia toliasiekės jėgos, t. y. elektrostatinės, kurioms nereikia artimo kontakto, todėl sąveikos aktai gali būti laikomi susidūrimai tarp krintančiųjų ir taikinio dalelių.
Šiuolaikinių technologijų lygiu spinduliuotės detekcija vyksta naudojant sąveikas su elektronais ir branduoliais. Žymiai rečiau detekcija vyksta naudojant sąveikas su individualiais nukleonais ar atomais. Sąveikos, kuriose branduoliai dalyvauja kaip taikinio dalelės, vadinamos branduolinėmis reakcijomis. Registruojant spinduliuotę svarbiausi yra sugertiems (absorbcijos) ir sklaidos procesai.
Turinys
- Įvadas3
- 1.Spinduliuotės rūšys4
- 1.1 Jonizuojančioji spinduliuotė4
- 1.2 Rentgeno spinduliuotė6
- 1.3. Gama spinduliuotė7
- 1.4 Branduolių virsmų rūšys8
- 2. Spinduliuotės sąveika su medžiaga11
- 2.1 Sąveikos rūšys11
- 2.2 Atomų jonizacija ir sužadinimas12
- 2.3 Elektromagnetinių bangų (fotonų) sąveika su medžiaga13
- 2.4 Elektrintųjų dalelių sąveika su medžiaga15
- 2.5 Alfa dalelių ir medžiagos sąveika16
- 2.6 Beta dalelių ir medžiagos sąveika17
- 2.7 Neutronų sąveika su medžiaga17
- 3. Spinduliuotės registravimas19
- 3.1 Jonizuojančios spinduliuotės detektoriai19
- 4. Dujiniai jonizaciniai detektoriai22
- 4.1 Jonizacijos kameros24
- 4.2 Geigerio ir Miulerio skaitikliai25
- 4.3 Proporcingieji skaitikliai26
- 4.4 Dujinių jonizacinių detektorių charakteristikos27
- 5. Scintiliaciniai detektoriai28
- 6. Termoliuminescenciniai detektoriai29
- 7. Puslaidininkiniai detektoriai31
- 8. Branduolinė spektroskopija32
- 8.1 Alfa spektroskopija32
- 8.2 Beta spektroskopija33
- 8.3 Gama spektroskopija35
- 9. Jonizuojančiosios spinduliuotės dozė ir jos matavimo vienetai36
- 10. Aktyvumas ir jo matavimo vienetai38
- Išvados40
- Literatūra41
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Sau 10, 2019
- Publikuotas
- 2012 m.
- Apimtis
- 42 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų