Geriausi prieinami gamybos būdai plaušienos, popieriaus ir kartono pramonėje

Vienas svarbiausių Europos Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių pramonės taršą, yra 2010 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 2010/75/EU dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK). Šios direktyvos tikslas yra įgyvendinti integruotą taršos, kurią sukelia stambiausios pramonės ir žemės ūkio įmonės, prevenciją ir kontrolę. Pramoninių procesų tarša vis dar viena svarbiausių aplinkos apsaugos problemų - dirvožemio, vandens, lietaus rūgštėjimo, eutrofikacijos, globalinio atšilimo, fotocheminio ozono susidarymo, metalų, patvariųjų organinių teršalų išmetimo į aplinką bei kitų globalinių bei vietinės reikšmės reiškinių priežastimi.

Pagrindinės popieriaus ir plaušo pramonės sukeliamos aplinkosauginės problemos: sunaudojamas labai didelis vandens kiekis gamyboje (A4 lapui pagaminti sunaudojama 10 litrų vandens); 40% visų nukertamų medžių naudojami popieriaus gamyboje (sunaikinama 30 milionų akrų miškų kiekvienais metais); popieriaus pramonės įmonės pašalina nuotekas, kurios pilnos ištirpusio lignino, kietųjų dalelių, alkoholio, chloro ir metalų junginių; ši pramonės šaka sunaudoja 4% viso pasaulio energijos ir užima 5-ąją vietą tarp kitų pramonės šakų.[17]

TIPK direktyva siekiama pagerinti aplinkos apsaugą taikant geriausius prieinamus gamybos būdus , taip tobulinant įmonių technologinius procesus, įrangą  bei pašalinant trūkumus. Tokiu būdu skatinamas ne tik įmonių modernizavimas, bet ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Geriausias prieinamas gamybos būdas (GPGB) - tai veiksmingiausias ir pažangiausias veiklos ir jos plėtojimo metodas, parodantis, jog kiekvienas technologinio proceso etapas gali būti patobulintas siekiant išvengti taršos ir bendrai mažinti teršalų išmetimą ir jų poveikį aplinkai.

Popierius – tai plaušų lakštas, kuriame yra tam tikras kiekis cheminių medžiagų, nuo kurių priklauso lakšto savybės ir kokybė. Plaušienos bei popieriaus gamybai be plaušų ir cheminių medžiagų reikia daug technologinio vandens bei energijos (garo ir elektros pavidalu). Taigi, plaušienos ir popieriaus gamybos poveikis aplinkai yra susijęs su nuotekomis į paviršinį vandenį, išmetimais į orą ir energijos sąnaudomis, taip pat kietomis atliekomis, likusiomis po technologinio proceso.

Plaušienos ir popieriaus gamyba yra sudėtinga sritis, susidedanti iš daugelio daugiapakopių procesų, kurių metu pagaminami įvairūs produktai. Tačiau didelė plaušienos ir popieriaus gamybai naudojamų žaliavų bei procesų įvairovė gali būti suskirstyta į kelis etapus:

1. popieriaus gamyba ir susiję procesai;

2. kraft celiuliozės gamybos procesas;

3. sulfitinės celiuliozės gamybos procesas;

4. mechaninės ir mechaninės-cheminės plaušienos gamybos procesai;

5. makulatūros (antrinio plaušo) perdirbimas.

Šio rašto darbo tikslas – išnagrinėti plaušienos, popieriaus bei kartono pramonės technologinį procesą, aptarti pagrindinius aplinkosaugos klausimus, tokius kaip ištekliai, energijos poreikiai, emisijos, atliekų kiekiai, išsiaiškinti, kokie yra būdai išmetamiems ar išleidžiamiems teršalams bei atliekoms mažinti, energijai taupyti, aptarti geriausius prieinamus gamybos būdus bei atsirandančius naujus gamybos būdus.