Bedarbių skaičiaus kitimas Lietuvoje (1998 – 2017 m.)

Nedarbas yra svarbi ekonominė ir socialinė problema kiekvienai šaliai. Bedarbystės plitimas sukelia daug socialinių, demografinių, kriminogeninių bei psichologinių problemų. Sumažėja šeimos disponuojamas pajamų dydis, darbo neturintys asmenys daug stresuoja, jaučia nervinę įtampą, padažnėja alkoholizmo atvejų. Šios problemos sprendimas yra susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu. Lietuvai perėjus iš planinės ekonomikos link rinkos ekonomikos reikėjo pertvarkyti šalies ūkio struktūrą, ieškoti naujų rinkų bei vykdyti privatizavimą. Tai paveikė šalies gamybą, paslaugų plėtrą ir t.t. Tai taip pat padarė įtaką ir didėjančiam bedarbių skaičiui. Žmonėm pasidarė sunku susirasti darbą - darbo pasiūla nebeatitiko darbo paklausos, taip pat, didelės dalis specialybių tapo nereikalingos, o jas turintys žmonės nespėjo arba nesugebėjo persikvalifikuoti naujai darbo rinkai. Atsiradus darbo rinkai, atsirado ir nedarbas, kuris suprantamas kaip darbo pasiūlos ir paklausos disbalansas. Todėl viena iš pagrindinių ūkio stabilizavimo politikos užduočių yra kiek įmanoma mažinti nedarbą. Norint kontroliuoti, prognozuoti nedarbą bei išvengti jo sukeliamų pasekmių, reikia suprasti, kodėl ir kaip kinta bedarbių skaičius, kokie veiksniai tam daro įtaką bei kokio stiprumo ji yra. Siekiant visa tai ištirti, šiame darbe bus naudojamos teorinės ir praktinės ekonometrijos žinios.

Darbo tikslas: sukurti geriausią ir tinkamiausią prognozavimui ekonometrinį modelį, kuriuo naudojantis būti galima atlikti kuo tikslesnę bedarbių skaičiaus Lietuvoje prognozę.

Tyrimo objektas: Bedarbių skaičiaus kitimas Lietuvoje 1998 – 2017 metais.

Darbo instrumentai, metodai: Darbui atlikti naudojama Eviews 10 programa, o darbo įforminimui - Microsoft Office „Word“ ir „Excel“ programomis. Naudojami išskirčių ieškojimo, liekamųjų paklaidų įvertinimo, ekonometrinio regresijos modelio – daugialypės tiesinės regresijos (DTR) – sudarymo ir įvertinimo metodai.

Darbo uždaviniai:

• Pateikti duomenis ir jų aprašymą, charakteristikas, grafikus. Aprašyti juos, stengiantis įžvelgti pagrindinę problemą;
• Atlikti preliminarią stebinių analizę bei pateikti koreliacinę matricą;
• Sudaryti ekonometrinį modelį bei jį įvertinti, pagrįsti modelio pasirinkimą. Nustatyti modelio patikimumą;
• Atlikti prognozavimą;