Organų persodinimas: biologinis, psichologinis, socialinis tapatumas

Organų donorystė yra žmogaus audinių, organų ar kraujo, numatytų naudoti žmonėms, davimas. Daugelis mūsų gana lengvai ryžtasi tapti kraujo donorais, nes tai yra paprastesnė donorystės forma, tačiau vis tiek labai svarbi. Jau XII a. gydytojai suprato, kad kraujo perpylimu galima gydyti ligas.

Mūsų visuomenėje atsargiai bandoma kalbėti apie organų donorystę. Taip yra turbūt todėl, kad organų donorystė mūsų žmonėms dažnai asocijuojasi ne su dovanojama gyvybe, bet su mirtimi. Juk susimąstydami padovanoti savo organus kitiems, mes patys to nenorėdami pripažįstame savo laikinumą, patvirtiname, kad yra dalykų, kurių išvengti neįmanoma. Be to, dažnai trūksta informacijos, kad žmogus būtų tikras ir galėtų pasiryžti pats tapti donoru ar paaukotų savo artimojo organus bei audinius, todėl žmonės neretai blaškosi tarp su donoryste susijusių mitų, prietarų ir klaidingų įsitikinimų.

Svarbu paminėti, kad daugelis religijų pritaria ir palaiko organų donorystę, teigia, kad ji yra etiškai ir morališkai priimtina, tik įvairios religijos pateikia savo patikslinimus. Pavyzdžiui, musulmonai nurodo, kad donorų organai turi būti transplantuojami nedelsiant, o liuteronai nustato, kad organai neturi būti parduodami. Judaizmas moko, kad žmogaus gyvybės išsaugojimas yra svarbesnis nei kūno neliečiamumas. Jei žmogus nusprendžia tapti donoru, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, reikia paklusti jo valiai. Anot indų bendruomenės, indams religijos teisė taip pat nedraudžia dovanoti savo organus. Tai individualus žmogaus sprendimas.

Šiuo metu žymūs visuomenės veikėjai yra linkę propaguoti donorystę. Taip mūsų akyse donorystė pasirodo reikšmingesnė, esame pastūmėti, padrąsinti. Vis dažniau viešose vietose yra kabinami plakatai, kviečiantys duoti kraujo, užpildyti donoro kortelę ar paskirti savo 2 proc. paramą, taip paremiant donorystės propagavimą. Keičiasi požiūriai, dažniau susimąstome, bet svarbiausia yra suprasti, kad donorystė – tai kažkam viltis gyventi: tuomet ir ryžtis lengviau, ir sprendimą priimti yra kur kas paprasčiau.

Šiame darbe organų donorystė bus aptarta kaip biologinis, psichologinis ir socialinis tapatumas.