Halliwick metodika

Halliwick 10 punktų programa yra taikoma įvairiems pacientams, tarp jų ir vaikams sergantiems mielomeningocele. Vertikalizuojant šiuos vaikus, mokant juos išlaikyti pusiausvyrą, stovėti, vaikščioti ir atlikti kitus veiksmus ji labai naudinga. Halliwick metodas prasidėjo kaip nuosekli metodika, dar žinoma kaip 10-Punktų Programa, mokanti plaukti vaikus su negalia (Kokaridas et al, 2000). Kai šis metodas parodė akivaizdžią naudą, buvo praplėstas ir apibūdintas kaip Specifinė terapija vandenyje. Klinikinėje praktikoje Halliwick metodas dažnai yra daugelio hidroterapijos programų pagrindas, nors jis pritaikytas teikti individualius užsiėmimus vandenyje (Mortimer et al, 2014).

Halliwick metodas yra laikomas kaip neuroterapeutinė reabilitacijos technika (Gresswell et al, 2000).

Stebint Halliwick metodo pratimus ir žaidimus, 10-Punktų Programa gali būti laikoma kaip treniruotė, kuri atliekama vandenyje norint pagerinti įgūdžius reikalingus sausumoje (Gresswell et al, 2012). Paskutiniai tyrimai parodė, kad būnant ir judant vandenyje tikrai keičiasi balansavimo įgūdžiai, kurie gali būti sausumoje naudojami praktiškai. Halliwick koncepcija yra struktūrinė mokymosi pažanga, kuria siekiama tobulinti nepriklausomybę vandenyje bei gerinti judėjimą vandenyje ir pusiausvyros koordinavimą (Ochoa et al, 2015).

Šie 10 punktų buvo suklasifikuoti į 3 sensorines/fiziologines fazes, pagal kurias vykdomas mokymo procesas (Tirosh et al, 2008):

1. Protinė korekcija.
2. Balansavimo kontrolė.
3. Judesys.

Prieš gydymo pradžią, sausumoje atliekamas individualus paciento vertinimas pagal sistemą. Pradžioje naudojami testai ir klausimai.