Plaukų ir odos ligos

Plaukai yra epidermio priedas, išorinis odos sluoksnis. Plaukai yra negyvi. Pagrindinė plauko sudėtinė dalis yra negyvas, kietas baltymas, vadinamas keratinu. Vienintelė auganti, arba gyva, plaukų dalis yra plauko šaknis, esanti maišelio pagrinde. Plauko stiebas yra po truputį stumiamas iš maišelio aukštyn odos paviršiaus link. Kai tik plaukas išlenda iš maišelio, jis miršta ir negali būti atkurtas. Plauko stiebas yra sudrėkinamas riebaline medžiaga, kurią išskiria riebalų liaukos, atsirandančios maišelyje. Prie kiekvieno plauko maišelio taip pat yra prisitvirtinęs raumuo, dėl kurio plaukas gali "stovėti" arba gali atsirasti "žasies oda". Plaukas yra sudarytas iš trijų sluoksnių:
1. Šerdies – tai centrinė plauko ertmė. Jos nėra visuose plaukuose ir ji turi mažai reikšmės plauko savybėms;
2. Žievės – tai pagrindinė plauko stiebo dalis. Ji lemia daugelį plaukui būdingų ypatybių, pvz., elastingumą ir spalvą;
3. Odelės – tai plauko išorinis sluoksnis, sudarytas iš viena ant kitos užeinančių ląstelių, kurios primena čerpes ant stogo. Ji apsaugo žievę.
Plauko spalvą lemia specialus pigmentas melaninas, gaminamas plauko maišelyje. Melaninas yra dviejų rūšių: juodai rudas ir raudonai geltonas. Jei vyrauja rudas pigmentas, priklausomai nuo jo koncentracijos plaukai būna juodi, rudi ar šviesūs. Jei plaukų maišelyje gaminamas geltonai raudonas pigmentas, plaukų spalva raudona. Kai plaukų maišelio ląstelės nustoja gaminti pigmentą, auga žili plaukai.