Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžeto formavimas programiniu metodu

Temos naujumas ir aktualumas. Mokslinėje literatūroje galima aptikti įvairių biudžeto rengimo principų ir metodų, tačiau šiame darbe bus nagrinėjamas nuo 1998 m. Lietuos valstybei ir jos savivaldybėms aktualus programinis biudžetas. Didžioji dalis literatūroje pateiktos medžiagos apie programinį biudžeto metodą yra gana sena – 2000 -2009 m. Šią temą vienu ar kitu aspektu nagrinėjo N. Kundrotienė, K. Rekerta, V. Naraškevičiūtė, A. Astrauskas, G. Česonis, I. Skačkauskienė, R. Večkys ir kiti. Verta paminėti, jog retas autorius sujungia Valstybės ir savivaldybės biudžetus nagrinėjamoje temoje, kadangi tai iš principo skirtingi biudžeto lygiai ir nuodugniai išnagrinėti abu vienu metu yra sudėtinga. Vis dėlto šiame straipsnyje bus labiau nagrinėjama pati biudžeto sistema programiniu metodu Lietuvoje, neskiriant didelio dėmesio atskirai Valstybės ar savivaldybės biudžetams, bet aptariant juos bendrai iš programinio biudžeto metodo pusės. Ne paslaptis, jog siekiant efektyvių rezultatų turi vyrauti bendradarbiavimas, o tai geriausia įgyvendinti sukūrus sistemą. Anot I. Skačkauskienės (2008), biudžetų sistema yra „Visuma ekonominiais santykiais susietų valstybės biudžetų, pagrįstų valstybės sandara ir teisės normomis“ (p. 32). Ji priklauso nuo valstybės sandaros – unitarinė arba federacinė. Jog Lietuvos valstybė yra unitarinė, galima spręsti remiantis LR Konstitucijos 127 straipsniu: „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“ (Žin., 1992, Nr. 33-1014), kitaip tariant Lietuvoje yra dvi valdymo grandys (centrinė ir vietinė). Siekiant, jog būtų įgyvendintos visos biudžeto funkcijos, o viešieji finansai būtų valdomi kuo efektyviau, turi būti suformuluoti biudžeto rengimo principai bei nustatyti metodai.

Darbo problema. Kadangi Lietuvos valstybė yra vos 24 metų, natūralu, jog ji susiduria su įvairiais sunkumais, jai trūksta patirties daugelyje sričių. Kuomet Lietuva buvo Rusijos sudėtyje, buvo vykdyti penkiamečio planai, biudžetas buvo rengiamas pagal dengiamąjį principą ir planuojamas „iš viršaus“, taip nesudarant sąlygų taupyti. Atgavus nepriklausomybę buvo stengiamasi „atsikratyti“ sovietmečiu vyravusiu principų, manyta, jog jie buvo neefektyvus. Ilgą laiką vyriausybės įstaigų veikla buvo labiau orientuota į procesą, o tikslas – gauti kuo daugiau lėšų iš valstybės biudžeto. Tad valstybei reikėjo naujos valdymo sistemos ir biudžeto formavimo metodo. Palaipsniui buvo pereita prie programinio metodo, kurį ir nagrinėsime šiame moksliniame straipsnyje. Tačiau S. Nefas (2007) mini, jog programinis biudžetas Lietuvoje yra tarsi terra incognita (nežinoma žemė, t. y. neištirta sritis). Todėl kyla klausimas, ar praėjus beveik dešimtmečiui, Lietuvoje įsitvirtino programinio metodo biudžetas?

Tyrimo objektas – Lietuvos nacionalinis biudžetas programiniu metodu.

Tyrimo tikslas – Įvardinti Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžeto formavimą programiniu metodu privalumus ir trūkumus (efektyvumą).

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti programinio biudžeto metodo sampratą, raidos etapus teoriniu aspektu.

2. Aptarti Lietuvos valstybės programinį biudžeto formavimą ir vertinimą.

3. Išanalizuoti programinio biudžeto privalumus ir trūkumus, pateiti pasiūlymus, dėl Lietuvos Respublikoje taikomo biudžeto metodo.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, Finansų ministerijos duomenų analizė, internetiniai puslapiai.