Demografiniai pokyčiai šeimos gyvenime ir jų įtaka šeimos politikai Lietuvoje

Lietuvos demografinės politikos esminės užduotys yra padėti jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms ir kitiems asmenims, kurie yra socialiai pažeidžiamiausi.

Remiantis praėjusiu dešimtmečiu, Lietuvos demografinė raida pastebimai kinta. Galima teigti, jog visi demografiniai procesai, kurių sudėtyje – šeimos formavimas, gimstamumas, mirtingumas ir migracija, neigiami. Šių pokyčių pasekmė – sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius bei senėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, depopuliacija ir kt.

Viena iš pagrindinių šeimos demografijos pokyčių - mažas gimstamumas. Nuo pat 1990 metų iki 2006 metų gimstamumo rodiklis didėjo gana sparčiai ir sudarė 30,0 - 30,5 tūkst. gimusių vaikų. 2008 metais fiksuotas didelis gimstamumo rodiklis, 2011 – 2012 metais gimstamumo rodiklis beveik nesikeitė, 2013 – 2015 metų Statistikos departamento duomenys pateikia informaciją, jog gimstamumo rodiklis padidėjo 0,3, 1000 gyventojų. Tai rodo, kad per pastaruosius du metus Lietuvos gimstamumo rodiklis nors nedaug, bet didėja (Kaminskienė R., 2008).

Pasak Obelenienės B. (2011), skurdas, nusikalstamumas, depresijos ir savižudybės kyla dėl santykinai didelio santuokų mažėjimo. Santuokų atsisakymas labai pavojingas tiek visuomenei, tiek valstybei dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, susituokusios poros turi labiau išlavintą bendrumo jausmą, gebantys įsipareigoti, kas padeda palaikyti tamprius ryšius su artimaisiais, jiems padeda, ko pasekoje taupomas valstybinis iždas. Antra – dėl santuokų mažėjimo, gimstamumo rodiklis šalyje sparčiai krenta. Dėl šios priežasties, vyksta šeimos transformacijos, t.y. santuokų mažėjimas, skyrybos, kohabitacijų plitimas.

Gimstamumo mažėjimo pasekmės traktuojamos ne tik kaip fizinis valstybės piliečių skaičiaus mažėjimas, bet ir ekonomiškai nenaudingas fenomenas, kuris tampa bedarbystės, gyventojų pragyvenimo lygio blogėjimo ir potencialaus valstybės bankroto priežastimi.

Darbo objektas: Lietuvos šeimų demografinių pokyčių įtaka šeimos politikai.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos šeimų demografinius pokyčius.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, aptarti Lietuvos šeimų demografinę įvairovę;

2. Įvertinti Lietuvos šeimos politikos įpatumus.