Lietuvos transporto ir logistikos konkurencingumas ES kontekste

Naujumas ir aktualumas. Kiekvienoje šalyje transporto sektorius yra vienas pagrindinių varomųjų jėgų ekonomikos vystymuisi. Pasikeitus vartojimo kultūrai, gamybos ir prekybos strategijoms, iš esmės padidėjo logistikos svarba visame ūkyje. „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (2007) duomenimis, Lietuvos transporto sektorius yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos sričių, įgaunanti vis daugiau svarbos, nes jos augimo tempai viršija Lietuvos BVP augimo tempus. Net praėjus dešimtmečiui, šis sektorius yra strateginė Lietuvos ūkio šaka, kurios efektyvus funkcionavimas turi didelę įtaką visos šalies ekonomikos gyvybingumui ir konkurencingumui (Nacionalinės plėtros institutas). Vis dažniau mokslinėje literatūroje galima rasti teigiant, kad būtent konkurencingumas yra laikomas neatskiriamu rinkos ekonomikos bruožu ir įvardinamas kaip ekonomikos progreso rodiklis, skatinantis inovacijų diegimą bei kokybės gerėjimą. Kad Lietuva siekia išlaikyti savo transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą, rodo Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas dėl ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos patvirtinimo, kuriame teigiama, kad Lietuvos transporto sistemos misija – užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos ir išsiplėtusios ES konkurencinį pranašumą (Žin., 2008, Nr. 89-3569).

Konkurentų veiklos tyrimo tikslas - savo ir konkurentų veiklos pranašumų ir trūkumų atskleidimas, savo padėties rinkoje nustatymas ir įmonės konkurencingumo gerinimas. Todėl norint būti pirmaujančiais ir užimti kiek įmanoma didesnę rinkos dalį reikia vertinti savo konkurentus ir suprasti, kokios perspektyvos laukia. Kadangi Lietuva yra geografiškai geroje padėtyje, prioritetinėmis rinkomis Lietuvai yra Azijos, Rytų Europos, Šiaurės Europos ir Vakarų bei Vidurio Europos rinkos. Šiuo atveju bus vertinamas Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumas ES kontekste, kadangi iki šiol tai nėra gausiai išnagrinėta. Lietuvos transporto ir logistikos sektorių nacionaliniu lygiu nagrinėjo tokie autoriai kaip Mačiulis, Vasiliauskas ir Jakubauskas, (2009). Skačkauskienė ir Pledzevičienė, (2015) vertino transporto apmokestinimo teisingumą, o Lietuvos kaip šalies konkurencingumas buvo vertintas Anuškevičiūtės (2004), Bruneckienės (2008), tik Langvinienė ir Sekliuckienė (2007) vertino krovinių gabenimo konkurencingumą ES kontekste.

Problema: Mokslinėje literatūroje Lietuvos transporto ir logistikos sektorius dažniausiai analizuojamas siekiant įvertinti jo vystymąsi, plėtros ir efektyvinimo galimybes (Morkvėnas, Bivainis, Jaržemskis, 2008; Ledauskaitė, 2011; Remeikienė, Gasparenienė, Grikštaitė, 2015). Tačiau dalis mokslininkų šį sektorių analizuodavo išskaidę, pvz., vertino tik jūrų uosto veiklą: Klaipėdos - Vėlius, Spiriajevas (2016), Italijoje Genovos uostą - Basta, Morchio (2008). Taip pat konkurencingumas buvo vertinamas atskirose šalyse, pvz., Serbijoje - Ranisavljević, Dašić, Ranisavljević, (2013), Rusijoje - Kurganov (2013). Taigi yra atliktų tyrimų apie transportą ir jo sudedamųjų dalių konkurencingumą, tačiau Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumas nėra plačiai analizuotas ES kontekste.

Tyrimo objektas: Lietuvos transporto ir logistikos sektorius.

Tikslas: teoriniu aspektu išanalizuoti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumo vertinimo metodus ir atlikti Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumo analizę Europos Sąjungos kontekste.

Uždaviniai:

Išanalizuoti transporto ir logistikos sektoriaus įtaką šalies ekonomikai ir šio sektoriaus konkurencingumo vertinimo metodus teoriniu aspektu.

Palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių transporto ir logistikos sektoriaus veiklą bei įvertinti Lietuvos konkurencingumą ES kontekste.

Įvardinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą stabdančius veiksnius.

Tyrimo metodai: ekonominės literatūros turinio analizė, apibendrinimas, sisteminimas. Taikyti dokumentų analizės, statistinių duomenų analizės, struktūrinės analizės, palyginamosios analizės.