Durbės mūšis

ĮVADAS

Durbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dab. Durbės savivaldybė, Latvija), kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Kariniu Livonijos ordino ir Vokiečių ordino bendru žygiu siekta bent iš dalies įgyvendinti strateginį tikslą – užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, o tiesiogiai – išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečiųGeorgenburgo pilį. Spėjama, kad tai Vilkų Lauko piliakalnis (dab. Šilalės rajonas).

Pirmą kartą į Livonijos ordino karą su lietuviais tiesiogiai įsitraukė Vokiečių ordinas. Siekdamas apsaugoti savo pietines valdas, jis 1260 m. birželio 15 d. sudarė taikos ir pagalbos sutartį su Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikščiu Zemovitu.

Baltų kovos su ordinais

KOVOS SU ORDINAIS: SAULĖS MŪŠIS1236 m. popiežius Grigalius IX paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį į pagonių baltų žemes. Kalavijuočių ordino riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir pasiruošta žygiuoti atgal, tačiau kelią pastojo kunigaikščio Vykinto vadovaujami žemaičių kariai. Lengvai ginkluoti kalavijuočiai pabėgo, o sunkiai ginkluoti riteriai buvo išžudyti.Po mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių (Kryžiuočių) ordiną.

KOVOS SU ORDINAIS: DURBĖS MŪŠISPo ordinų susijungimo 1237 m., buvo iškeltas tikslas sujungti abiejų jų valdas užgrobiant Žemaitiją. 1260 m. įvykusio mūšio metu žemaičiai kartu su iš Ordino kariuomenės persimetusiais kuršiais ir estais sutriuškino kryžiuočius. Ordino kariuomenės pralaimėjimą labiausiai lėmė jos dalių tarpusavio nesutarimai ir tai, kad jungtinė kariuomenė neturėjo vieno vado.