Mūšio ties Medeikiais eiga ir pasekmės

Šiaurės Vakarų krašto generalgubernatorius Vladimiras Nazimovas balandžio pabaigoje įsakė generolo majoro Ivano Ganeckio vadovaujamam kariuomenės daliniui žygiuoti į Ukmergės apskritį ir sunaikinti ten susibūrusius sukilėlius. Zigmantas Sierakauskas nusprendė prasibrauti į Kuršo guberniją ir ten sulaukti žadėto laivo su ginklais. Sukilėlių kariuomenę padalino į tris kolonas, jų vadais buvo paskirti Antanas Mackevičius (vadovavo dešiniajai kolonai, kurią sudarė 3 ir 6 batalionai), Boleslovas Koliška (vadovavo kairiajai kolonai, kurią sudarė 1 ir 2 batalionai), o centrinei kolonai (kurią sudarė 4, 5, 7 ir 9 batalionai) vadovavo Zenonas Sierakauskas. Visi išžygiavo Biržų kryptimi skirtingais maršrutais, o galiausiai turėjo susitikti Medeikių kaime.

Taip 1863m. gegužės 7 dieną, B. Koliškos vadovaujami 300 – 500 vyrų artėjo prie Medeikių kaimo ir į sutartą vietą atvyko pirmieji. Netukus atvyko ir Zenono Sierakausko vadovaujami vyrai. Sužinoję, kad prie Medeikių taip pat artėja ir stambus majoro Merlino rusų kariuomenės dalinys (pusantros Kaporsko pėstininkų polko kuopos, eskadronas dragūnų ir 70 kazokų) sukilėliai dar bandė pasislėpti pamiškėje, tačiau juos greitai aptiko rusų kazokai vykdantys žvalgybą.