Lietuvių kalbos etiketo ypatumai

14 psl. / 3286 žod.

Ištrauka

Etiketo (pranc. etiquette - etiketė, užrašas) sąvoka yra žinoma jau nuo Liudviko XIV laikų. Senoji jos reikšmė – tai nustatyta tvarka ir elgesio normos monarchų rūmuose, diplomatų santykiuose. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šis žodis apibrėžiamas kaip elgesio taisyklės ir normos; viešoji laikysena, manieros. Kalbininkė Antanė Kučinskaitė pateikia dar vieną etiketo apibrėžimą: pasak jos, ,,kalbos etiketas – tai papročiais virtusios žmonių elgesio taisyklės, apimančios išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus“. Taigi akivaizdu, jog etiketą galima apibūdinti nevienareikšmiškai.

Etiketo atsiradimas siejamas su Anglija ir Prancūzija, kur jį sąlygojo istorinės aplinkybės: seniau organizuojant pobūvius kiekvienam svečiui būdavo siunčiama kortelė su nuorodomis, kaip rengtis, elgtis ir pan. Taip formavosi etiketo taisyklės. Vis dėlto nuo seno buvęs bene vienu svarbiausių kultūros bruožų, neatskiriamu kiekvienos visuomenės bendravimo normų ir principų visuma, etiketas ir šiandieninėje visuomenėje išliko ne mažiau svarbus. Etiketu remiasi visas mūsų bendravimas su aplinkiniu pasauliu, būtent etiketas nustato komunikacijos akto normas, jo pradžios, eigos ir galiausiai pabaigos formuluotes, frazes, šablonus, taip pat santykius tarp adresato ir adresanto.

Rašydama referatą vadovavausi lietuvių kalbininkės Antanės Kučinskaitės ,,Lietuvių kalbos etiketu“, humanitarinių mokslų daktarės Giedrės Čepaitienės knyga ,,Lietuvių kalbos etiketas: semantika ir pragmatika“ ir specialisto Armino Lydekos etiketo vadovu ,,Etiketas kiekvienam“.

Antanė Kučinskaitė (1915–2006) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. Viena „Lietuvių kalbos žodyno“, kurio kartotekai surinko keliolika tūkstančių žodžių, „Lietuvių kalbos žinyno“ redaktorių ir autorių. Parašė daugybę straipsnių lietuvių kalbos kultūros, leksikografijos, terminologijos klausimais.

Giedrė Čepaitienė (g. 1953 m.) – Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė. Lietuvių kalbos rašto istorijos, didaktikos bei kalbos etiketo tyrėja.

Arminas Lydeka (g. 1968 m.) – Lietuvos politologas, politikos mokslų magistras, diplomatinio protokolo ir tarnybinio etiketo ekspertas konsultantas, Seimo narys, parašęs nemažai kalbos etiketą tiriančių knygų.

Savo darbu siekiau reprezentuoti lietuviškosios kultūros etiketo specifiką, ištirti lietuvių kalbos etiketo nacionalinį savitumą ir pačios kalbos ypatybes. Taikiau aprašomąjį analitinį metodą, naudotą atliekant visos teorinės dalies analizę. Rengdama referatą tyriau lietuvių kalbos etiketo subtilybes: sveikinimo ir sveikinimosi, padėkos, prašymo ir atsiprašymo žodžius, jų junginius, raišką, adresatus.


Turinys

  • Įvadas
  • Komunikacijos aktas ir adresatas
  • Pasisveikinimas ir atsisveikinimas
  • Prašymas, atsiprašymas ir padėka
  • Sveikinimas ir linkėjimas
  • Komplimentas
  • Kalbos etiketo svarba
  • Išvados
  • Literatūra

Reziumė

Autorius
literatė
Tipas
Referatas
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€2.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 12, 2018
Publikuotas
2012 m.
Apimtis
14 psl.

Susiję darbai

Lietuvių kalbos teisių gynimas literatūroje

Lietuvių kalba Rašinys 2017 m. akvilego
Artėja vienas iš svarbiausių abituriento egzaminų. Tai lietuvių kalbos egzaminas. Jo pradžia - lietuvių kalbos įskaita, kuriai pasiruošti nėra lengva, tačiau įmanoma. Tiems,...