Priėmimas į valstybės tarnybą

Valstybės tarnyba yra susijusi su įstaigoje dirbančių žmonių kompetencija bei gebėjimais. Valstybės tarnybą labiausiai įtakoja - priėmimas į valstybės tarnybą. Priėmimas į valstybės tarnybą yra pati svarbiausia funkcija viešajame sektoriuje, privalanti užtikrinti visų kandidatų į valstybės tarnybą žinias, sugebėjimus, įgūdžius bei keliamų reikalavimų atitikimą į kandidatuojamą darbo vietą. Į valstybės tarnybą turi teisę kiekvienas pilietis, kuris atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus ir kitus reikalavimus, kurie yra nurodyti pareigybei užimti skelbime.

Darbo pobūdis: šis darbas yra teorinio pobūdžio.

Darbo aktualumas: ši tema yra aktuali man, kaip antro kurso studentei, nes ji suteiks galimybę susipažinti su valstybės tarnyba bei priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimais Lietuvoje, Vokietijoje, Graikijoje

Darbo problema:

1. Kas yra valstybės tarnyba?

2. Kas yra valstybės tarnautojas?

3. Kaip vykdomas priėmimas į valstybės tarnybą?

Valstybės tarnyba

Darbo objektas: Priėmimo sąlygos į valstybės tarnybą Lietuvoje, Vokietijoje ir Graikijoje

Valstybės tarnautojas

Priėmimo į valstybės tarnybą procesas

1 pav. Darbo problema ir objektas

Darbo tikslas. Atskleisti kas yra valstybės tarnyba, kas yra valstybės tarnautojas, priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimus Lietuvoje, Graikijoje ir Vokietijoje.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti valstybės tarnybos, valstybės tarnautojo sampratą

2. Išnagrinėti priėmimo reikalavimus į valstybės tarnybą Lietuvoje.

3. Išnagrinėti priėmimo reikalavimus į valstybės tarnybą Vokietijoje.

4. Išnagrinėti priėmimo reikalavimus į valstybės tarnybą Graikijoje.

Darbo metodai:

1. Pagrindinių šaltinių analizavimas. Šis metodas bus atliekamas pagal metodologą K. Kardelį. Jis nurodo, kad „Literatūros analizėje siekiama aprašyti pasirinktos tyrimo srities padėtį, tai yra disciplinos, kurios dalį sudarys atitinkamas tyrimas, laimėjimas. Efektyvi literatūros analizė nėra tik tyrimų bei jų rezultatų santrauka. Greičiau čia pateikiami atrinkti esminiai leidiniai, susiję su šioje srityje nagrinėtomis žiniomis, argumentais ir temomis. Į tokią literatūros apžvalgą turi įeiti tai, kas buvo apie šią sritį rašyta, kaip ši medžiaga gauta kitų mokslininkų, pagrindiniai vykusių tyrimų rezultatai bei diskusijos pagrindiniuose mokslo ir metodiniuose leidiniuose“.[1] Šiame darbe bus tai daroma analizuojant literatūros šaltinius.
2. Sisteminimas. Šis metodas bus atliekamas pagal metodologą Rimantą Tidikį. Jis nurodo, kad „Sisteminė analizė – mokslinio tyrimo metodologinė kryptis, kurios pagrindas yra sudėtingo vientiso objekto su daugybe elementų, jų visumos santykių ir ryšių nagrinėjimas“.[2] Šiame darbe tai bus atliekama surandant panašias arba tapačias skirtingų autorių mintis nagrinėjamos problemos atžvilgiu ir jas pateikiant apibendrintai.
3. Dokumentų analizė. Šis metodas bus atliekamas pagal metodologus Romą Prakapą ir Tomą Butvilą. Jie nurodo, kad „analizuojant įvairaus pobūdžio dokumentus, taikoma content (turinio) analizė. Tai metodas, padedantis objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes daryti patikimas išvadas“.[3] Šiame darbe bus tai daroma analizuojant dokumentus teorinėje medžiagoje.
4. Logografijos. Šis metodas bus atliekamas pagal metodologus Romą Prakapą ir Tomą Butvilą. Jie nurodo, kad „Logografija - schemos, teiginiai, lentelės“.[4] Šiame darbe bus tai daroma darant schemas ir lenteles teorinės medžiagos analizei.

[1] Kęstutis Kardelis, Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai (Šiauliai, 2002), https://www.scribd.com/doc/37948910/K-Kardelis-Mokslini%C5%B3-tyrim%C5%B3-metodologija-ir-metodai

[2]Rimantas Tidikis, Socialinių mokslų tyrimų metodologija (Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2003), 437

[3]Romas Prakapas ir Tomas Butvila, Mokslinio tiriamojo darbo logografika studijoms (Vilnius, 2011),

http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/mokslinio-tiriamojo-darbo-logografika-studijoms43415/2/prakapas

[4]Ibid