Elektroninės automobilių stabdžių sistemos

Ko gero pati svarbiausia iš visų automobilio sistemų yra stabdžiai. Šios sistemos būna kelių tipų ir pačių stabdžių konstrukcijos yra kelių tipų. Šiuolaikinės stabdžių sistemos yra pakankamai gerai suprojektuotos ir yra itin galingos ypač lyginant su senosiomis. Esant galingesniems stabdžiams trinkelių prispaudimo jėgos ir frikcinių savybių derinio pilnai pakanka ratų užblokavimui netgi važiuojant didesniu greičiu.

Žinoma, anksčiau ar vėliau kažkam turėjo šauti į galvą mintis, jog užblokuoti ratai nėra pats saugiausias stabdymo būdas – taip gimė ABS idėja. ABS buvo sukurta 1978 metais, tačiau praktiškai pradėta naudoti lengvuosiuose automobiliuose tik maždaug po 10 metų. Šios sistemos pagalba ne tik daugumoje atvejų sutrumpinamas stabdymo kelias, tačiau vairuotojui stabdant automobilį kritiniais režimais dar lieka galimybė jį valdyti (ko visiškai neįmanoma daryti čiuožiant užblokuotais automobilio ratais). Be to, smarkiai stabdant drastiškai sumažėja svoris tenkantis galiniams automobilio ratams, o tai kelia itin didelę apsisukimo riziką, ypač netikėtai stabdant automobilį kuris judėjo bent kiek netiesia trajektorija. Antroji tokių pačių pasekmių priežastis – kelio danga, kuri dažnai yra tokia pat netolygi ir neideali kaip pats pasaulis. Pavyzdžiui, automobiliui važiuojant 60 km/h greičiu dešinės pusės ratais per šlapią asfaltą, o kairės pusės ratais per pliką ledą, vairuotojui pakanka stipriai paspausti stabdžio pedalą ir automobilis be ABS sistemos pradeda nekontroliuojamai slysti. Neįgudusio vairuotojo „rankose“ automobilis tiesiog pradeda čiuožti šonu arba suktis aplink ašį dėl skirtingų savybių kelio dangos (ir žinoma paniško ekstremalaus stabdymo).