Šv. Kazimiero ir Šv. Hiacinto portretų palyginimas

Šventasis Kazimieras ir Šventasis Hiacintas dangiškieji Lietuvos globėjai. Hiacintas buvo teologijos daktaras, o Kazimieras buvo karalaitis, sosto paveldėtojas. Šie vyrai gyveno skirtingais laikotarpiais, skirtinguose socialiniuose sluoksniuose, tačiau jų skleidžiamos idėjos buvo itin panašios. Šventasis Hiacintas ikonografijoje dažniausiai vaizduojamas vilkintis dominikonų drabužiais, vienoje rankoje laikantis Mišių taurę, kitoje – Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūrėlę. O Šv. Kazimieras paprastai vaizduojamas karališkais rūbais, su Lietuvos didžiojo kunigaikščio mitra ant galvos, dešinėje rankoje laikantis kryžių, kairėje – lelijas – skaistybės simbolį. Kartais vaizduojamas su rankomis, sudėtomis ant krūtinės - maldai. Nors šie du Šventieji ikonografijoje skirtingai vaizduojami, iš tiesų tikėjo ir skleidė gana panašias idėjas.

Vienas ryškiausių šių dviejų Šventųjų bruožas – nepaprastas pamaldumas. Šventasis Kazimieras ir Šventasis Hiacintas yra prisimenami, kaip labai pamaldūs ir atsidavę Dievui šventieji. Pavyzdžiui, Kazimieras apskritai įvardijamas, kaip daugiausiai laiko bažnyčioje, o ne karalystėje praleidęs karalaitis, o Hiacintas kiauras dienas praleisdavęs Bažnyčioje, pamiršdavo net atsigerti ar pavalgyti. Jie buvo labai pasišventę visoms pamaldoms, lankydavo visas Bažnytines apeigas ir stropiai melsdavosi, laikėsi visų Dievo įsakymų. Uoliai pasninkaudami tikėjo Apaštalo žodžiais, jog Dievo karalystė ne valgis ir ne gėrimas. Hiacintas pasninkaudamas net gumbuotomis rykštėmis kūną pratęs žaloti, krauju sau pamėlusius sąnarius taškė: kūną, sutramdytą taip, priversdavo sielai paklusti.[1] Abu jie garbino Mergelę Mariją, Kazimieras kasdieną kalbėdavo jai maldą, tačiau Hiacinto gyvenime Mergelė Marija užėmė itin svarbią vietą, nes būtent ji suteikė jam malonę prašyti visko ir tai būdavo išpildyta - Mato jis, kaip iš dangaus nužengia Gimdytoja Kristaus, Dangiško choro čionai atlydėta, ir leidžiasi altoriun, priešais kurį su maldom ir buvo suklupęs. O toji „Džiaukis“, - pasakė, - „brangusis sūnau, nes patinka manajam Sūnui tai, ką darai, ir ko per mane paprašysi, viską tikrai tu iš jo, Hiacintai, gausi.[2] Po šio Mergelės Marijos apsireiškimo Šventasis Hiacintas pradėjo daryti įvairius stebuklus ir gelbėjo žmones nuo negandų, nelaimių, įvairių ligų, kaip ir Šventasis Kazimieras.

[1] Apie šventojo Hiacinto gyvenimą ir darbus Mikalojaus Husoviano kūrinėlis / iš lotynų kalbos vertė Tomas Veteikis

[2] Apie šventojo Hiacinto gyvenimą ir darbus Mikalojaus Husoviano kūrinėlis / iš lotynų kalbos vertė Tomas Veteikis