Lietuvos kultūros sostinių ekonominis efektas

Temos aktualumas. Šiuolaikiškas žmogus neįsivaizduoja gyvenimo be visuomeninių renginių, teatro, koncertų, istorinio paveldo ar kt. visa tai žmogus paverčia savo laisvalaikiu, į kurį nebejotinai tenka investuoti. Nuo 2008 metų pradėtas projektas Lietuvos kultūros sostinė - skiriamas Lietuvos miestas, kuriame planuojama rengti šalies svarbos kultūros renginius. Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose. Kiekvienais metais išrinktas miestas pritraukia nemažą auditoriją žmonių. Todėl kyla klausimas, ką tokie projektai duoda ekonominiu aspektu? Juk kultūra ir kultūrinė ekonomika šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių, kurio indėlis į bendrąjį vidaus produktą skaičiuojamas šimtais milijardų eurų, o kūrybinių industrijų įmonių ekonominis efektyvumas yra didesnis už viso privataus verslo ekonominio efektyvumo vidurkį. Vis dažniau suvokiama, jog kūrybinis ir kultūrinis sektorius daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, jau nebeturi būti vertinamas kaip paramos gavėjas ar apčiuopiamo pelno neduodanti švietimo ir ugdymo priemonė.

Tikslas: apžvelgti Lietuvos kultūros sostinių ekonominį efektą.

Uždaviniai:

1.Išsiaiškinti Lietuvos kultūros sostinių sampratą.

2. Įvertinti visų buvusių Lietuvos kultūros sostinių padarytą rezultatą.

3. Apžvelgti projekto „Telšiai Lietuvos kultūros sostine 2016“ ekonominį efektą.

4. Išanalizuoti Žagarės miestelio ekonomiką ir tapimą Lietuvos kultūros sostine 2015.

5. Palyginti Žagarės ir Panevėžio ekonominį efektą būnant Lietuvos kultūros sostine.

6. Išnagrinėti Lietuvos kultūros sostinių ekonominį efektą visos šalies mastu.