Renesanso epochos baldų architektūros bruožai

Darbo aktualumas. Renesanso epochos architektūros baldai ir skiriamieji bruožai.

Darbo tikslas. Atskleisti Renesanso epochos architektūro baldų stilių, išnagrinėti ir pateikti svarbiausius jo skiriamuosius bruožus.

Uždaviniai:

• Aprašyti Renesanso architektūrą baldus

• Išvardinti skiriamuosius bruožus,

• Išsiaiškinti, kuo skiriasi nuo kitų stilių.

Darbo objektas. Renesanso architektūros baldai.

Darbo metodas. Analizė ir medžiagos nagrinėjimas.

Darbo rezultatai. Išanalizuota Renesanso epochos architektūros baldai.

Darbo apimtis. 8psl.

Kaip yra pasakęs garsus filosofas Ciceronas "istorija yra gyvenimo mokytoja" , tad šį posakį galima pritaikyti ir baldų gamyboje ,kadangi žvelgdami į praeitį žmonės išanalizavo padarytas klaidas t. y kaip nereikia gaminti, kokias klaidas darė bei ko trūko palyginus su šių laikų gamyba. Šiame darbe bus iškeltas tikslas supažindinti skaitytoją su Renesanso baldų išvaizdą bei bruožus. Čia bus pasinaudota įvairiausiais moksliniais straipsniais supaprastintais iki skaitytojui malonaus bei paprasto turinio. Kaip pavyzdys bus nagrinėjamas Renesanso kūrybos objektas kuris padės įsivaizduoti, koks visgi buvo šis stilius .Metodai bus paprasti, tiksliai ir aiškiai nurodyti pavyzdžiai, kaip atrodė kaip vystėsi šis nepaprastas stilius. Italijos Renesansas skirstomas į du laikotarpius: XV a. vadinamas Ankstyvuoju Renesansu, o XVI a. (tiksliau - pirmasis jo trečdalis) - Brandžiuoju Renesansu. Svarbiausias Ankstyvojo Renesanso kultūros ir meno centras buvo Florencija. XVI a. centras persikėlė į Romą. Svarbus vaidmuo šiuo laikotarpiu teko ir Venecijai.

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Taip pat, renesanso epochos balduose yra labai daug detalių, kurių nerasime kitose epochose. Viena iš jų yra antaba (vok. Handhabe – rankena) – dekoratyvi kabanti vartų, durų, baldų, metalo indų rankena. Žiedo arba puslankio pavidalo. Tokia rankena simbolizuoja renesanso laikų architektūros detalę. Ją galime matyti ant skrynių, komodų, dažniausiai. Taip pat, arabeska – ornamentas, sukomponuotas iš stilizuotų, įvairiai supintų augalinių, geometrinių motyvų, kartais papildytų antromorfiniais, animalistiniais ir kitais pavidalais. Nuo ankstyvojo renesanso paplito Europos kraštų architektūroje ir dekoratyvinėje dailėje ( balduose, tekstilėje, auksakalystėje). Dar labai gerai žinoma baliustra – baliustrados elementas – profiliuotas stulpelis. Renesanso laikotarpiu paplito taurės, kriaušės, vazos pavidalo baliustros, kurios liemuo kartais žiedu persmaugtas į dvi dalis. Baliustros formos taikytos ir baldininkystėje. Kaip ir visiems žinoma, renesanso epochoje labai paplito brangmedis – tvirta, tanki, gražios tekstūros ir spalvos mediena. Pagrindinės rūšys: rusvos spalvos riešutmedis, raudonai rudas raudonmedis ir tamsus, kartais su gelsvais dryželiais juodmedis. Brangmedžiams taip pat priskiriama palisandras, makorė, movinga ir kitos retesnės medienos rūšys. Kai kurios brangmedžio rūšys Europoje vartotos vėlyvaisiais viduramžiais ir renesanso laikotarpiu pradėjus gaminti puošnius baldus, dekoruotus brangmedžio fanera ir medžio intarsija (faneravimas, ebenistas). Brangmedis taikomas smulkiajai plastikai, baldams, dekoratyviniam parketui, įvairiems smulkiems medžio dirbiniams.