Deiktinė rodomųjų įvardžių sistema šis : anas : tas lietuvių kalboje

Įvardžių sistema yra viena iš įdomiausių bei sudėtingiausių kategorijų. Didžiojoje lietuvių kalbos gramatikoje įvardis apibrėžiamas kaip savarankiška kalbos dalis, kuriai priklauso apibendrintos reikšmės žodžiai, nurodantys daiktus arba ypatybes ir turintys giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijas. Įvairiuose kontekstuose įvardžiai gali nurodyti vis kitokius daiktus, todėl yra dažnai vartojami ir jų yra nedaug (DLKG2). Remiantis Aldonos Paulauskienės požiūriu įvardį tai paaiškina dar paprasčiau ir trumpiau: „Įvardis yra kalbos dalis, turinti bendrą rodomąją reikšmę“ (Paulauskienė 2006: 118). Beje, įvardžiai kalbinėje plotmėje pasižymi funkcijomis, kurios traktuojamos kaip pagrindinės, t. y. deiksė ir anafora (Rosinas, 1996, 10). Apie deiksę sprendžiama iš įvairių situacijos elementų, t. y. adresanto, adresato, laiko, vietos ir pan. dalykų. Šiame darbe analizuojamas rodomųjų įvardžių šis : anas : tas reikšmės lietuvių kalboje.