miRNR – mokslo revoliucija

Mikro RNR (miRNR) yra mažų, apie 20 – 22 nukleotidų ilgio, nekoduojančių RNR molekulių grupė. Ji reguliuoja genų raišką po transkripcijos, prisijungdama prie 3’UTR (ang. 3’untranslated regions), koduojamos sekos ar 5’ UTR taikinių informacinėje RNR(iRNR) įvariose eukariotų ląstelėse bei audiniuose. Šis prisijungimas lemia arba transliacijos sustabdymą, arba iRNR degradaciją. Apskaičiuota, kad miRNR reguliuoja apie 30 procentų baltymus koduojančių sekų. miRNR tiesiogiai ar netiesiogiai slopina genetinius procesus, kurie yra būtini vystimuisi, ląstelių diferenciacijai, dalijimuisi, žūties ir kitiems organizmo išgyvenimui svarbiems procesams. Taip pat neseniai pastebėta, kad šios nekoduojančios RNR sutrikdyta tam tikrų genų raiška lemia piktybinių navikų atsiradimą žmogaus organizme (Almeida et al., 2011).

Vėliau miRNR buvo atrasta net prokariotuose ir virusuose. Dabar aišku, kad įvairiose virusų šeimose, daugiausia turinčių DNR genomą, mažiau – RNR genomą, miRNR yra koduojamos. Deja, funkcijos ir veikimo mechanizmai dar nėra gerai atrasti ir ištyrinėti. Kol kas žinoma, kad virusų miRNR gali prailginti infekuotų ląstelių gyvavimo trukmę, išvengiant imuninio atsako bei reguliuojant viruso genetinės medžiagos įsiskverbimą. Šios funkcijos yra labai svarbios dažnai pasikartojančiose infekcijose bei suteikia vilčių naujų gydymo metodų kūrimui (pavyzdžiui, herpės viruso) (Kincaid et al.,2012).

Pirmoji miRNR buvo atrasta tik 1993 metais, nepaisant to, kad šios molekulės yra itin svarbios tiek biologiniuose, tiek ligų išsivystymo procesuose. Ši nekoduojanti, dalyvaujanti genų veiklos reguliavime RNR buvo nustatyta tyrinėjant nematodų Caenorhabditis elegans raidą ir pavadinta lin – 4. Ji sudaryta iš 21 nukleotido ir slopina LIN – 14 baltymo kaupimąsi atitinkamoje lervos stadijoje, kad užtikrintų apvaliosios kirmelės tinkamą vystimąsi ( Olsen, P. et al., 1999).

Tačiau miRNR svarba ir reikšme buvo patikėta tik 2000 metais, kai buvo atrasta antroji miRNR - let – 7. Ši taip pat buvo rasta C. elegans kirmelėje, tyrinėjant jos raidą. O šiuo metu yra išskiriama let – 7 miRNR šeima, kurią sudaro net 344 miRNR skirtinguose organizmuose (http://www.mirbase.org). Naujausi tyrimai atskleidė, kad sutrikusi let – 7 šeimos miRNR raiška susijusi su prostatos vėžio išsivystymu. Šios šeimos miRNR manomas taikinys yra Zaste 2 homologo stiprintuvas (ang. Enhancer of Zeste homolog 2 (EZH2)), kuris kontroliuoja kamieninių ląstelių funkcijas. Nereguliuojama ir per didelė EZH2 raiška žmogaus prostatos vėžio audinių mėginiuose parodė greitesnį metastazavimą (didesnis diferenciavimosi laipsnis pagal Gleasono sistemą). Taigi, išsamesnis miRNR veikimo mechanizmas gali padėti išsiaiškinti ligas, kurios lemia didelį mirtingumą žmonių populiacijoje, bei pritaikyti adekvatų gydymo metodą (Kong et al., 2012).