Gyventi. Ką tai reiškia?

Gyvenimas... Kažin, ar įmanoma apibrėžti šią sąvoką. Ji tokia plati, visa apimanti... Gyvenimą sunku suprasti... Kiekvienas iš mūsų jį mato savaip... Kad suvoktum, ką reiškia gyventi, turi daug ką patirti. Reikia liūdesio, kad suprastum, kas yra džiaugsmas... Triukšmo, kad įvertintum tylą... Ligos, kad suprastum, kas yra sveikata... Turi kažką prarasti, kad įvertintum tai, ką turėjai... Jei papuolei į sunkią avariją ir akyse matei mirtį, gyvenimą vertinsi kitaip nei tas, kuris dar niekad negriuvo. Tik vienas žingsnis - ir tu gali nukristi labai žemai arba pakilti daug aukščiau nei gali pajėgti žmogus... Mūsų keliai yra vien tik mūsų, bet kelio kryptys be galo išsišakojusios... Kuria kryptimi pasuksi - tai likimo ir tavo paties reikalas. Kiekvieno gyvenimo prasmė ir tikslai - individualūs ir kiekvieno - su sava patirtimi... Kartais skaudžia, bet kartu ir pamokančia... Nelaimės kartojasi, meilė skaudina, draugai išduoda... Bet gyvenimas tęsiasi. Ir galbūt jis nėra toks jau blogas... Tiesiog imi iš jo viską, ką gali, griūvi, keliesi ir vėl griūvi... Mokaisi iš padarytų klaidų arba vėl jas kartoji - štai toks tas gyvenimas. Kaip rašė A.de Sent - Egziuperi: „Gyventi - reiškia nuolatos gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą sielą“. Tik taip gali pajausti, jog gyveni. Kitu atveju - tai tik menkutis egzistavimas, bijant paslysti, suklysti, nusivilti... Gyvenimas nėra savęs atradimas, gyvenimas - tai savęs kūrimas (George Bernard Shaw). Kelias į save, savianalizė - tai ilgas, visą gyvenimą trunkantis procesas ir pats sunkiausias menas. Tai lyg studijavimas: jei nutrauki studijas ir po kurio laiko vėl jas tęsi, vėl turi kopti nuo paties pirmojo laiptelio iki ten, kur buvai...

Užduosiu jums paprastą klausimą: o jūs dabar gyvenate? Tai yra, ar gyvenate šiandien, ar tik ruošiatės gyventi ryt, po metų ar vėliau? Dauguma iš mūsų tik ruošiasi gyvenimui ir mano, kad jis - tikrasis ir laimingasis gyvenimas - prasidės kažkada... Mes nuolat laukiame ir laukiame... Laukiame, kada mūsų gyvenimas taps geresnis - po to, kai padarysime karjerą, sukursime šeimą, kai pastatysime namą, užsidirbsime pinigų ir galėsime keliauti... Tuomet laukiame, kol užaugs vaikai, dukra ištekės, o sūnus suras antrąją pusę... Įtikinėjame save, kad gyvenimo pilnatvė bus pasiekta įsigijus gražesnę mašiną, išėjus į pensiją ar išvykus kelionei aplink pasaulį... Svajojame, kaip bus gerai, kokie būsime laisvi ir kaip pradėsime gyventi... Ir visa tai bus... Ateityje. Toje stebuklingoje, daug žadančioje ateityje... Dėl jos dienų dienas dirbame, stengiamės, atsisakome poilsio, kelionių, pramogų. Juk visa tai bus. Dabar tik reikia tam pasiruošti: susidoroti su sunkumais ir sunkiai dirbti. O kai tik baigsis šie sunkumai, prasidės tikrasis gyvenimas...

Ir štai, galiausiai ateina Ta diena, kai baigiasi sunkumai, nebereikia vargti, rūpintis vaikais... Bet... Sulaukę Tos dienos netikėtai suprantame, kad mums nieko nereikia... Nebereikia. Nes tas tikrasis gyvenimas - jis praėjo... Ir tikrai. Kiek daug brangaus laiko mes prarandame... Gyvenimas nėra toks ilgas kaip galvojame. Nesuprantame, nesusimąstome, kad nėra geresnio laiko būti laimingam kaip būtent dabar. Jei ne dabar, tai kada?! Gyvenimas visada bus pilnas iššūkių, kliūčių, sunkumų... Anot brazilų rašytojo Paulo Coelho, jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam žingsniui reikia krislelio beprotybės. Tad nereikia laukti, kol numesi dešimt kilogramų ir vėl juos priaugsi, kol sukursi šeimą ar išsiskirsi... Kol įsigysi naują namą ar automobilį ir už tai išsimokėsi. Iki pavasario, vasaros, iki rudens ir žiemos - iki pirmos ar penkioliktos dienos... Pati didžiausia rizika - rizikuoti praleisti visą gyvenimą darant tai, ko nenori. Tikintis, kad kada nors sugebėsi nusipirkti laisvę daryti tai, kas tau patinka. Laimė turi būti kasdienis tavo gyvenimas, o ne tikslas. Gyventi reikia dabar, šią minutę, šią akimirką, nes tame akimirkos laikinume ir slypi visas gyvenimo žavesys... Didžiausia žmogaus nuodėmė - nesidžiaugti savo gyvenimu. Gal todėl ir duodami sunkumai, kad pagaliau suprastume tai... Todėl nereikia gyventi vien ateities svajonėmis. Reikia džiaugtis tuo, ką turime. O turime kiekvienas labai daug, tik reikia apie tai pagalvoti. Tereikia išmokti vertinti tai, ką turi, kol laikas neprivertė vertinti to, ką turėjai...