Socialinis darbas ir jo vertybės

Socialinis darbas pateikiamas kaip viena iš žmogaus veiklos rūšių. Ji, kaip ir kiekviena veikla, turi savo struktūrą, kur kiekvienos sudėtinės dalies funkcijos yra reikšmingos ir įgauna prasmę sąveikaudamos su kitomis sudėtinėmis dalimis. Tokios darniai veikiančios struktūros traktuotinos kaip gana savarankiškos sistemos, įsiliejančios į bendrą socialinę sistemą ir sudarančios darnią visumą.

Socialinis darbas šiame kontekste pateikiamas kaip santykinai savarankiška įvairių socialinių technologijų visuma, sudaranti vientisą įvairių poveikio metodų bei būdų sistemą, socialinių darbuotojų naudojamą įvairiose socialinėse tarnybose, siekiant palankiai spręsti klientų problemas.

Šiuolaikinė socialinio darbo praktika yra ankstesnių laikų ir situacijų palikimas. Atsaką į poreikį visada lėmė konkretaus laikmečio įvykiai ir filosofija, žinios ir socialinio darbo reikalai.

Socialinio darbo Lietuvoje šaknys glūdi tikėjime, humanizmo filosofijoje, demokratijos idealuose. Meilė artimam, kantrumas, supratimas, tolerancija, teisingumas, išmintis, tikėjimas ir viltis, teisingumas, bendrumo jausmas , atjauta, dar nuo senų laikų yra įaugę daugelio Lietuvos gyventojų širdyse, ir tapę jų vertybinėmis nuostatomis. Šios ir dagelis kitų vertybių padėjo Lietuvos žmonėms pakelti sunkius išbandymus, įtvirtinti sąvajį nacionalumą.(