Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas

Šiame rašto darbe nagrinėjama einamosios sąskaitos deficito priimtinumo vertinimo sistema. Siekiant išsamiau analizuoti koks einamosios sąskaitos deficito lygis yra priimtinas, visų pirma bus aptarta šalies einamosios sąskaitos saldo definicija, bei jo kitimui įtakos turintys veiksniai bei rodikliai. Norėdami įvertinti šalies ekonominių santykių su užsienio valstybėmis mąstą, turime atsižvelgti į einamosios sąskaitos balansą. Kiekviena šalis palaiko ekonominius ryšius su užsienio valstybėmis: prekiauja tarpusavyje, atlikdamos piniginius pervedimus ar kitas finansines operacijas. Šios tarptautinės operacijos matomos šalies mokėjimų balanse, sudarytame iš dviejų pagrindinių sąskaitų: einamosios bei kapitalo ir finansinės. Taip pat svarbu paminėti, jog mokėjimų balansas turi klaidas ir praleidimus — dėl jų kapitalo ir finansinės sąskaitos perteklius lygus einamosios sąskaitos deficitui arba atvirkščiai.

Kiekviena šalis cikliškai išgyvena pakilimo bei nuosmukio laikotarpius. Pakilimo laikotarpiu, skolinant sukauptas lėšas, bei tokiu būdu „taupant“ jas ateities vartojimui, susidaro einamosios sąskaitos perteklius. Esant nuosmukio laikotarpiui susidaro einamosios sąskaitos deficitas (toliau ESD) — šalies einamosios sąskaitos balansas būna neigiamo ženklo. Šalies pajamų sumažėjimą galima kompensuoti pritraukiant kapitalą iš užsienio šalių, tokiu būdu dalinai pavyktų išvengti investicijų bei vartojimo sumažėjimo šalyje.

Rašto darbe nagrinėjamas Lietuvos ESD priimtinumas. Jį vertinant, pasitelkiamos iš ekonominės literatūros žinomos analizės priemonės. Pirmiausia aptariama ESD priimtinumo samprata ir jo vertinimo metodai. Toliau, kaip pavyzdį pasirinkus Lietuvos ESD, tikrinamos tarplaikiniu optimizavimu pagrįstos ESD teorijos ir realiosios konvergencijos teorijos iškeltos hipotezės apie ESD optimalumą. Darant prielaidą, kad lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos raidos ateityje yra pagrįsti, tikrinama, ar dabartiniu laikotarpiu šalies ekonomikos veikėjų priimami taupymo ir investicijų sprendimai yra optimalūs. Toliau ESD priimtinumas nagrinėjamas realiosios konvergencijos teorijos požiūriu. Straipsnyje ESD priimtinumas taip pat siejamas su ESD finansavimo šaltinio likvidumu ir rizika, šalies galimybėmis tvarkyti skolą ateityje ir užsienio šalių investuotojų nusiteikimu skolinti ir investuoti, taip finansuojant ESD. Be to, aptariamas šalies struktūrinio rodiklio ir ESD priimtinumo ryšys. Galiausiai atlikta analizė apibendrinama ir pateikiamos pagrindinės išvados.

Temos aktualumas.

Šiais laikais kasdien tobulėjančios technologijos lėmė įvairių ekonominių veiklų plėtrą. Pradžioje jos funkcionuoja šalies vidaus rinkoje, o vėliau plečiasi ir įsilieja į tarptautines rinkas. Taip susiformavo tarptautiniai mainai, o vėliau tarptautinė prekyba, tarptautiniai ekonominiai santykiai. Tarptautinis prekių ir paslaugų judėjimas susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinkos sistemą, ir to pasekoje, sustiprina šalių tarpusavio ekonominę priklausomybę, kuriai turi įtakos šalies teritorijos dydis, gamtiniai ištekliai, vidaus rinkos apimtis ir kt. Augant šalių ekonomikoms, plečiantis prekybai, didėjant investicijos bei skolinimuisi, šalių ekonomistams tapo aktualu nagrinėti mokėjimų balansą, o tiksliau – einamąją sąskaitą.

Trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kaip ir kitose šalyse vyko globalizacija ir technologijų tobulėjimas. Einamosios sąskaitos nesubalansuotumas taip pat tapo aktuali tema ne tik stiprioms išsivysčiusioms valstybėms, bet ir besivystančioms šalims. Analitikai ir finansų srities specialistai nagrinėja einamosios sąskaitos saldo priimtinumą įvairiais aspektais.

Einamosios sąskaitos deficitas negali būti vertinamas vienareikšmiškai ar būti siektinas, kadangi svarbiausia yra tai, kokiomis konkrečiai priemonėmis buvo pasiektas rezultatas.

Tikslas. Taikant lyginamąją mokslinės literatūros analizę pateikti, analizuoti bei įvertinti einamosios sąskaitos deficito priimtinumo vertinimo būdus ir juos interpretuoti.

Tyrimo objektas. Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas.

Uždaviniai:

1. Aptarti einamosios sąskaitos balanso sąvoką ir jam įtakos turinčius veiksnius.
2. Aptarti einamosios sąskaitos nesubalansuotumo priežastis.
3. Išanalizuoti einamosios sąskaitos deficito susidarymo priežastis.
4. Remiantis įvairia ekonomikos moksline literatūra pristatyti ESD priimtinumo vertinimo kriterijus.
5. Ištirti ryšį tarp
6. Apibendrinti ir pateikti išvadas.

Tyrimo metodai:

1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė ir sintezė.
2. Aprašomoji statistinė duomenų analizė.