Eastono politinės sistemos modelio samprata, jo politinės teorijos raida ir aktualuams JAV politinėje sistemoje

Nuo pat pirmųjų civilizacijų, vos tik atsiradus reiškiniui, pavadintam „politika“, tapo svarbi ir būtina šio reiškinio analizė. Ypatingai analizės svarba išryškėjo XIX – XX amžiuje, „atsiradus poreikiui sumokslinti politologiją“.[1] Tuomet ėmė formuotis empiriniai analizės metodai. Politinės analizės pradžia laikomi 1951 metai, kai buvo išleista D. Lernerio ir H. Lasswello antologija. Pagrindinis šios analizės tikslas - pagerinti arba racionalizuoti sprendimų priėmimo procesą. Politikos analizė nusako pastangas pagerinti būdus, kuriais atrandamos ir apibrėžiamos problemos, nustatomi tikslai, pasirenkamos alternatyvos ir įvertinami rezultatai.[2] Nuo pirmųjų profesionalių veikalų, skirtų analizuoti politinei sistemai, iki šių dienų analizės metodai keitėsi, tobulėjo, formavosi nauji, paneigdami ar papildydami senuosius, kūrėsi metodų sintezės, keitėsi analizuojami objektai, dėmesys nuo institucijų krypo į asmenį ir jo elgesį. Skirtingi analizės metodai formavo skirtingus požiūrius į politiką, politikos moksle atsirado tokie terminai kaip biheiviorizmas (biheiviorizmas – metodologinė nuostata, kad mokslo tikslas – tirti asmenų, jų grupių ar valstybių objektyviai registruojamas elgesio apraiškas, siekiant nustatyti tokio elgesio dėsningumus[3]). Kiekvienas požiūris turėjo savo šalininkų, ginančių ir tobulinančių to požiūrio teigiamą politikos analizės teoriją ir metodus. Vienas iš garsiausių biheiviorizmo šalininkų bei politinės sistemos modelio kūrėjų – Deividas Eastonas. 1953 metais jo išleistas veikalas „The political system“ („Politinė sistema“) įvedė visiškai naują politikos sampratą bei apibrėžimą, jos suvokimo bei analizės metodą. Deivido Eastono politinės sistemos modelis buvo tobulinamas, bėgant metams, pritaikomas prie tuometinės politinės sistemos aktualijų. Šiame rašto darbe stengsiuosi paaiškinti esminę Deivido Eastono politinės sistemos modelio sampratą, jo politinės teorijos raidą ir tos raidos priežastis, keičiantis dešimtmečiams, bei pamėginsiu analizuoti JAV politinę sistemą, jos santykį su Deivido Eastono modeliu, taip pat – šio modelio aktualumą JAV politinėje sistemoje.

[1] Erik Albaek „Viešosios politikos analizė“, 1988m.

[2] William N. Dunn „Viešosios politikos analizė“, 2007m.

[3] Politikos mokslų enciklopedinis žodynas, 2007m., Vilniaus universiteto leidykla.