Senovės lietuvių dievai

Laima – gimimo ir vaisingumo, likimo deivė

Giltinė – mirties

Mėnulis globoja sveikatą, jaunystę ir grožį

Laumės lėmė sėkmę arba negalią

Aušautas, Aušveitis – negaluojančių ir sveikųjų dievybė

Žyniai, vaidilos buvo ne tik religijos puoselėtojai, bet ir per amžius kaupto medicininio patyrimo sergėtojai.

Egzistavo būrėjų ir kerėtojų specializacija, kraujutai – nuleisdavo kraują, seitonys – gydė amuletais, labdariai ir pustonys – gydė užkalbėjimais, ligašonys – nusimanė apie ligas .

RAGANA

Ragana ir Laima – seserys dvynės. Jos lemia mirtį ir gyvenimą. Laima atskrenda gegutės pavidalu ir pranašauja žmogaus likimą. Ragana gali atnešti ligas, blogą sėkmę.

Ragana (arba Ragaina) valdo žmonių ligas, nuo jos priklauso – bus žmogus sveikas ar sirgs, gyvens ligonis ar ne. Šia prasme Ragana lemia žmonių likimą ir yra visų gydytojų globėja. Savo tikslams pasiekti Ragana gali pasitelkti gamtos stichijas. Pasak Vydūno, patsai Perkūnas visada pasiruošęs ateiti jai į pagalbą. Raganos žinioje yra ir vaistažolės, galinčios tiek padėti, tiek pakenkti. Ragana nėra nei vien tik gera, nei vien tik bloga deivė. Ji gali išgydyti žmogų šiam susirgus, tačiau gali ir leisti jam numirti. (Panašiai kaip krikščionių dievas Jėzus Kristus.) Krikščionys visada nekentė ir bijojo Raganos būtent todėl, kad jos pagalbos ieško sergantys lietuviai. Juk jei žmogus siekia Raganos palankumo, vadinasi, jis iki galo nenusižemina prieš kriškčioniškąjį dievą ir jo žynius. Todėl atvykėliai krikščionys ir ypač jų žyniai labai stengėsi įtikinti lietuvius, kad Ragana yra blogio įsikūnijimas, pikta deivė, nešanti žmonėms vien tik skausmą ir nelaimes. Kadangi senovės liaudies gydytojai – žiniuoniai (žolininkai, gydę daugiausia vaistažolėmis) buvo globojami Raganos, tai ir juos pačius kartais vadindavo raganomis ir raganiais. Tada kitokių gydytojų faktiškai nebuvo, ypač kaimo vietovėse.