Austrijos apskaitos sistema

Politinė sistema. Austrijos Respublikos politinė sistema yra grindžiama pagrindiniais demokratijos, respublikinės valdymo formos, valstybės, teisinės valstybės, valdžių padalijimo ir liberalaus priklausymo Europos Sąjungai principais. Svarbiausia teisinė politinės sistemos bazė yra Lisabonos sutartis dėl ES struktūros ir Federalinė Konstitucija.

ES narėje Austrijos Respublikoje galioja parlamentinė federacinė demokratija. Rinkimai Austrijoje daugiausia atliekami proporcinio atstovavimo būdu. Taip yra todėl, kad skirtingos partijos paprastai turi sudaryti koalicijas. Kaip beveik visose demokratinio valdymo šalyse, taip ir Austrijoje partijos atlieka pagrindinį vaidmenį politiniame gyvenime (http://de.wikipedia.org/wiki/Politisches_System_%C3%96sterreichs).

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai liečia žemių interesus (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo įstatymas negali būti priimtas.

Parlamento priimtus įstatymus pasirašo ir paskelbia federacijos prezidentas (Bundespräsident), renkamas šešeriems metams. Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja federalinis kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).

Austrijoje veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Pagal ją Austrijoje yra daugiapartinė sistema, tačiau tik keturios partijos yra parlamentinės partijos: Austrijos liaudies partija (Ősterreichische Volkspartei, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos laisvės partija (Freiheitliche Partei Ősterreichs, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos socialdemokratinė partija (Sozialdemokratische Partei Ősterreichs, kairioji opozicinė partija) ir Žaliųjų partija (Grüne Alternative). Teisė balsuoti įgyjama suėjus 19 metų.

Austrija priklauso daugeliui tarptautinių organizacijų. JTO (įstojo 1955 metais), Europos Taryba (1956), OECD 1960, EFTA (1960–1994), ES (1995), ESBO (http://lt.wikipedia.org/wiki/Austrijos_politin%C4%97_sistema).

Kalbant apie administracinę Austrijos sistemą, jos pagrindą sudaro bendruomenės ir miestai, turintys atskirą statutą. Iš bendruomenių formuojami rajonai. Iš pastarųjų išskiriamos 8 federacinės žemės plius dar viena – Viena, kuri yra laikoma žeme-miestu (žiūrėti 1 paveikslą).